Tikiuosi, kad AišV labai manęs nepasmerks,ir nepasius kur nors, todėl prisipažinsiu. Vakar išbandžiau rogutes- gažaus dizaino raudonas plastmasines plokščiadugnes. Įdėjau amortizatorių-storą minkštą kėdės pagalvę, atsiguliau ant nugaros,tvirtai įsitvėriau už rankenų, ir nuo namo pasileidau žemyn į pakalnę. Reikėjo įveikti staigų posūkį, tai teko pasinaudoti kojomis, bet vėliau pastebėjau, kad užtenka pasvirti ir rogutės pačios pasisuka. Tai puikus atradimas, nes vairuoti kojomis yra akmens amžiaus atgyvenusi technika- prisistabdo rogės,prarandamas greitis, prilenda sniego ten kur nereikia, dar gali ir koją išsisukti. Švilpiant vėjui pro ūsus, lekiant žvėrišku greičiu medžiams atgal, skriejau beprotišku greičiu nuo kalno žemyn, net kvapą užgniaužė ir ašaros ištryško. Rogutės, lyg pagaliau iš aptvaro ištrūkęs laukinis mustangas, pasišokinėdamos lėkė kiek įkabindamos, vos ne vos galėjau jas nuvaldyti.Sniegas linksmai girgždėjo po rogutės kojomis. Pakely pralėkiau pro grįžtančius iš pasivaikščiojimo namiškius- žmoną ir Pipą. Abu stovėjo baisiausiai nustebę, išplėstomis akimis ir pražiotomis burnomis. Pamojovau jiems ranka ir jie liko kažkur labai toli, vos galėjai juos įžiūrėti- vienas didelis, kitas mažutis taškelis. Netrukus juos uždengė sniego sukūriai.Atsitokėjęs Pipas savo trumpomis kojytėmis pasileido pavyjum. Lėkė raudoną lėžuvėlį iškišęs... Rogutės pagaliau pakalnėje sustojo. Neskubėjau keltis, gulėjau ant nugaros absoliutiškoje tylumoje. Jokio garselio. Visiškai kaip Aliaskos sniegynuose. Žiūrėjau į viršų į juodas išsišakojusias didžiulių medžių šakas pilkame dangaus fone. Nuostabi grafika. Diena jau savo atidirbo, pavargo, ruošėsi miegoti. Švelniai temo. Tolėliau stūkstanti kalvų grandinė su lomomis ir lomelėmis jau ruošėsi priimti svečius- stirnas ir kiškius. Mėguistai kranksėdama praskrido vieniša varna . Tikriausiai pas kiniečius, kaip visada- pagalvojau. Išsiridenau iš rogučių, atsistojau , sugraibiau virvutę , ir patraukėme namo. Danguje pro debesis žiebėsi neryškios nepirmosios žvaigždės. Gyvenimas nuostabus. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17388