Tema: o dėl ko čia viskas?
Autorius: laumė ragana
Data: 2010-02-13 18:26:47

kas mane suprato, tas suprato. kas tingėjo perskaityti - matyt, tam nesu
pakankamai įdomi, kad vertėtų gaišti laiką skaitant, tai man irgi
nėra prasmės dar kartą aiškinti tą patį. tik pridėsiu dar, kad esu
ne kartą išreiškusi nepasitenkinimą drabstymusi ant kitų - varnai
(vieną kartą seniai, kitą - visai neseniai), slogučiui (irgi neseniai
ginčijomės su juo), esu sakiusi bendrai visiems, kad tai yra negerai,
pvz., kažkada seniai, kai Saulius pasidalijo, atrodo, savo dukrų
pokalbiais, o kažkas tą surašymą išdėjo į šuns dienas, pagaliau
visa raganos Kornelijos kaukė (manėt, šiaip sau nikus kaitalioju? tada
esat nepastabūs, juo labiau kad apie tai jau buvo kalbėta) buvo bandymas
leisti kitiems savo kailiu pajusti, kaip nemalonu, kai ant tavęs
"drabstosi". visada maniau, kad jautrūs yra visi, bent jau savo atžvilgiu
jautrūs, bet dabar galvoju, kad greičiausiai teisus cėcė: "Net patys
apdrabstomieji skirtingai reaguoja", ir turbūt kai kuriems iš tiesų
visai nesvarbu, kokiu tonu į juos kreipiamasi. ne visi žino apie tai,
kaip feisbuke mie drėbė nplui praktiškai tą pačią frazę:
"šūdas...", atrodo, apie Kauną. nplui trūko kantrybė ir jis griežtai
atrėžė maždaug taip: arba baigi teplioti šūdu visa, kas man miela,
arba išmesiu tave iš savo draugų (o tai reiškia - negalėsi komentuoti
nplo puslapyje). mie įsižeidė ir atsijungė pati. paskui aš Šatėnuose
sakiau, kad mano manymu, nplas buvo teisus, nuo tada ji pradėjo mane
vadinti "nplo porcelianiniais draugais". šitame kontekste jos "šūdas"
apie mano pasiūlytą dainelę gali atrodyti ne toks jau ir nekaltas. o
jeigu ji tiesiog pamiršo mano nuomonę apie nutikimą su nplu, tai rodo
jos labai atsainų požiūrį į kitus žmones. (ir tiktai šiaip, tarp
kitko: ko verta tada jos katinėlių meilė? pigus savanaudiškas
sentimentalumas, ir tiek.) grįžtant prie to, kad "staiga užgriuvau" -
tikiuosi, dabar matyti ir cei, kad ne "staiga", o sureaguoti visais
atvejais, manau, netgi pati c gali suprasti, kad neįmanoma. ir dar, c: ar
tikrai matei, kad šypsojausi, kai kažkas kažką "drabstė"? o Smoriginą
galit palikti ramybėje, jis čia mažiausiai kuo dėtas, o jo asmenybė
mane nelabai domina, asmeniškai nepažįstu - aš ir pati nelaikau jo
dainų pasauliniais šedevrais, tiesiog man patinka kartais pasiklausyti
tų jo spektakliukų, bet tai visai nereiškia, kad tai yra mano
mėgstamiausia muzika (beje, tai net ne tiek muzika, kiek tekstas -
dainuojamoji poezija). tik manau, kad žmogus gerbtinas ne dėl jo skonio,
ne dėl to, kokios muzikos klausosi ar kokią dailę mėgsta, o pagal tai,
koks jis yra žmogus, ir pritariu Hemingvėjui: "didžiausia vertybė
pasaulyje - tai žmogaus ryšys su žmogumi". galit dabar į valias
darkytis ir šaipytis iš tos mano pažiūros, artimiausiu metu nesiruošiu
jos keisti. archyvaras man pataria "nuleisti toną". bet prisimenu, kai tik
kalbėdavau ramiai, man tuoj priekaištaudavo, kad pamokslauju - žodžiu,
norėdamas mušti, lazdą visada rasi - kai kalbi ne tai, ką žmonės nori
girdėti, jie visada ras, ką prikišti :)

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17388