- rūpi ma mano dukra-paauglė, kad ir kaip toli, o gal būtent dėl to, - ji būtų - jaučiuosi pakliuvęs į savo paties paspęstus spąstus, pinkles kuriuose kiekvcienas judesys (kaip ir šis tekstas) dar labiau pančioja ir klampina; - atsiprašau visų - ir tavęs krankt - už tuos irzlumo ir pagiežos debesis, kurių čia pripūčiau į šatėnų padangę... gal valia nevalia bandžiau pateisinti savo "vardą" :( labai viliuosi, kad jautrūs ir išmintingi šatėniečiai greitai ir ramiai juos prašalins (jau matau ai vyksta)... tad linkiu visiems geros giedros dienos... kol dar neužėjo tas monstriškas valentinas -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17388