Sveiki. Šiuo atveju Vudso biografija ir man pasirodė įdomesnė. Tekstas be paslapties yra neįdomus, bet kai paslapties per daug, jis tampa nebepasiekiamu. Manau, kad trumpus tekstus parašyti yra kur kas sunkiau. Čia viskas turi būti koncentruota ir nutaikyta į užsibrėžtą taikinį. Ir šioje miniatiūrinėje skiautėje yra ryškus nustebinantis, netgi sugluminantis, paradoksas, tačiau aš kaip skaitytoja lieku tekstu nepatenkinta. man neužtenka išgirsti pliaukštelėjimą, aš noriu dalyvauti, įsigyventi. gal vertėjas galėtų paaiškinti, kodėl jis pasirinko būtent šį kūrinėlį, kas jam patiko, kas užbūrė, pakerėjo, kad iškilo noras tuo pasidalinti. tikriausiai ne tik Vudso biografija. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17449