Mūsų įspūdžiai yra mūsų nuosavybė ir ką su jais daryti sprendžiame tik patys, ar ne taip, archyvare? Štai, pavyzdžiui, Funese mane pritrenkė mintis, kad galvojimas yra detalių užmiršimas, ir nuostabiausia tai, kad Borchesas parašė taip, kad nelieka vietos suabejojimui. Ar esi skaitęs? Kaip tau? Ką manai? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17449