primink, ką tau reikia apibūdinti. turiu apibūdinimus visiems gyvenimo atvejams. Apei savižudybę reiktų paklaust savižudžių, kodėl jie taip daro. bet to nereikia romantizuot. pirmiausia manau, kad tai didelis rūpestis ir skausmas artimiesiems. (esu matęs pakaruoklį prie kurio kaukė motina). ir išvada buvo - neturėjo teisės išeiti. ir savižudybė nebūtinai bėgimas. tai pasiryžimas.gal būt po ilgo apsėdimo minties - ar aš tai galiu, kadangi negaliu peržengti kitos ribos? Dažnai savižudžiai padarę galutinai apsisprendę pralinksmėja, nusiramina, ir sykiu nuramina aplinkinius.Tiesa, aš nieko neišmanau apie depresiją. Toks Jorge Luis Borges yra parašęs tokį eilėraštį "Milonga de Manuel Flores" - ten ne apie savižudį, o apie mirtininką, kuris laukia sušaudymo, ten tokie žodžiai: y sin embargo me cuesta decir adios a la vida que es la cosa tan desierta, tan dulce y tan conocida." o tai maždaug: ir vis dėlto man nelengva atsisveikint su gyvenimu, kuris yra daiktas toks tuščias, toks saldus (tinka bet koks žodis galintis išreikšti dulce (mielas, lengvas,švelnus, saldus ir t,t,) ir toks pažįstamas. Dar yra to paties Borgeso kitos dvi eilutės apie viso gyvenimo trapumą, nors ne apie savižudybę, atrodo, jis tokios minties neturėjo: hecho de polvo y tiempo el hombre dura menos que una liviana melodia, que solo es tiempo (žmogus, padarytas iš dulkių ir laiko, trunka mažiau nei plevenanti meoldija, kuri iš viso yra tik laikas) -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17508