Tema: POLEMIKA. Atvirumas istorijai ir Niurnbergo sindromas arbaKodėl valstybės kūryba – ne visada vykusi?
Autorius: britva -
Data: 2011-10-09 20:07:05

Štai Leonidas Donskis, atsakydamas į bene svarbiausią korespondentės R.
Tracevičiūtės teiginį ir klausimą: „Kai kurie politikai dabartines
nuotaikas krašte apibūdina kaip dvasios krizę. Kaip ją įveikti?“,
pabrėžęs, jog „kai kurie skandalingi prokuratūros ar Valstybės
saugumo departamento (VSD) veiksmai verčia galvoti, kad veikia ne koks
nors išorės priešas, o mūsų pačių kvailumas, klaidos ir nenoras jas
analizuoti“, ............. norėčiau pritarti šiai nuomoinei. Iš
tikrųjų tai kvailumas ir postsovietinis bailumas virtęs
"politkorektiškumu". Džiaugiuosi, kad Jonas Mikelinskas nebijo liesti
šių "šventų" temų. Lietuvos žydai buvo  MŪSŲ ŽYDAI, ne Izraelio,
ne JAV, mūsų piliečiai, nors ir žuvo tuo metu, kai Lietuva neegzistavo,
bet tirti šio genocido prtiežastis niekas neturėtų uždrausti mūsų
istorikams ar kriminal ekspertams. O Venclova neteisus, sakydamas, kad
sukilimas buvo "prieš kažką". Jis buvo "už kažką", už Lietuvos
teisę būti nepriklausoma valsttybe. Žinoma, Lietuvos priešai šį
faktą dabar išnaudoja piktam ir kaltina sukilėlius bendradarbiavus su
vokiečiais. Bet tai netiesa. Keletas išdavikų vienoj ar kitoj pusėj
nebuvo ir nėra visos tautos atstovai. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18663