nu va. taigi apsiaviau ryzais batais, kitais, ne tais, kurie patys eina i
baznycia ir varausi per penktadieni miesta, uzianti restoranais. kadangi
mano bilietas nuejo billing, o ne mailing adresu, tai be bilieto, tik ant
spargalkes uzsirasiusi orderio numeri. is gatves patenku tiesiai i teatro
penkta auksta - upper balcony, cia ir kasu langeliai. ikisu spargalke,
isspelinu savo pavarde (jau vien del to turejau patrumpinti lietuviska
pavarde, kad susipainiodavau tarp a-i-i-e-e) ir man isprintina nauja
bilieta. oranzini. kaip sykis prie batu ir saliko ornamentu. nu davaij,
dabar reikia susirasti orchestra arba, kituose teatruose vadinama parteri.
tai, zinokit, visi aukstai zemiau penkto - po zeme. beje, ketvirto auksto
nera. tik pirmas, antras, trecias ir penktas. bus koks architektu ismislas.
nu bet nesvarbu. susirandu savo kedyne ir davaij zet. valanda desimt
minuciu be pertraukos. pakilus uzdangai, visi sokejai stovejo issibarste
scenoje ir tai biski pailgedavo, tai vel sutrumpedavo. letai taip ir
zyziant kazkokiems garsams, kurie tikriausiai yra muzika. paskui vienas
isbego taip greitai, kaip i tulika. visi kiti jam is paskos, lyg staiga
kazka prisimine. liko tik viena sokeja. be kaulu. pasviros baltos grindyss,
kurios vaidino ryziu popieriu, pradejo juoduoti tai sen, tai ten. lyg
sokeja butu palikus savo seseli ten, kur visaip griuvinejo ir voliojosi.
apskritai, kinieciu sokio pozos visai neprimine kokio joffrey baleto - tuos
besitreniruojancius, pro langus be jokiu uzuolaidu, maciau pedindama per
miesta. atvirksciai, kojas dazniausiai state sleivai, nyksti vis uzriesdami
i virsu, selino beveik susikuprine, voliojosi ant grindu ir visaip
sliauziojo po tas grindis, kuriomis veliau vis greiciau pradejo plaukti
juodos demes, reprezentuojancios debesis ir tuso demes ant ryziu
popieriaus, arba, kaip sake pats choreografas - vandens demes ant sienu ir
lubu. vandens demes ant sienu kinieciams (siuo atveju taiwanieciams) visai
nesiasocijuoja su remontu, byranciom kalkem, zinokite. jiems tai laukine
kaligrafija. kaip ir debesu rastai. dar pridekite muzika, kuri labiau
panasi i komunalkes garsus, nei strauso valsus - kazkas bilda, kazkas
dzerzgia, kazkas suduzgia, paskui svilpia lyg cainikas, bilda radiatoriai,
kazkas mokinasi groti fleita, automatinis plaktukas griauna saligatvi,
pravaziuoja trolikas - visa tai ir yra muzika. atliekama ne kokais ten
ekskavatoriais, radiatoriais, cainikais ir kocelais per skalbimo lentas, o
specialiais, tukstantmeciais ispuoseletais muzikos instrumentais. kadangi
pataikiau nusipirkt girgzdancia kede ketvirtoje eileje per viduri, tai
turejau sedet ne tik kad nejudedama, bet dar ir uzgniauzus kvapa - taip
issedejau kokias keturisdesimt minuciu, kai staiga, per pati idomuma snaij
nusileido uzdanga. plojimai, the end. nu negali buti. taip yra atsitike tik
leningrade, kur ziurejau baleta ali baba ir keturiasdesimt plesiku, tik
tuomet visas baletas praleke per penkiolika minuciu. ka gi. patraukiau namo
per miesta, kur tie patys zmones dabar jau ejo is beuzsidaranciu restoranu.
uzejau i viena prie namu, maniau prigriebsiu baklazano kokio, taip
uzsimaniau, bet virtuves sefas jau buvo uzsirakines is vidaus ir davesi su
sluota ir mazgote. teko man atsirakint vartelius ir dar nenusiavus ryzu
batu, imest i mikrobange tris uzsilikusias sosiskas ir  keleta gabaliuku
surio, nes vilkas jau zadejo praryti avi.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18761