vakar pademonstravau vidine laisve ir atsedejau visas misias nedalyvaudama:_ nesistodama ir neklaupdama kaip kokia bezdzione, i kitus pasiziuredama. o anksciau taip darydavau, nors visi zodziai ir veiksmai man nieko nereiskia. tiesa, del visa ko atsisedau krastely prie kolonos, kad nebadyciau kitiems akiu savo elgesiu. misios buvo skirtos mirusiems pamineti, kuriu visas pulkas. vieni mire pries kem penkis metus - gimines liguistai kruopstus, pasakyciau - kiti vos pries menesi, kaip ir musu tetis. jonai, brones, antanai, petrai, albinai ir stases. gal ju veles susirinko kur nors kunigui uz nugaros ir godziai gere dvasios pena. ka ten gali zinoti. vienzo, pasiklauseme senuko tunaicio pasaku, paskui kalbamu mantru ir isejom. man visai negeda prisipazint, kad paveikslu galerija man visuomet buvo tik paveikslu galerija ir jokio vidinio konflikto nepatirdavau. taip esu aukleta. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18761