jei tik žinočiau kur neaišku... ar apie laisvą Valią? bet aš čia tik šiaip... proto mankštai:) na, pvz., aš, tėvas, duodu jums, savo vaikams, laisvą valią, leidžiu jums daryti ką norite, nes tokia mano Valia, nes meilė be laisvos valios negalima. Tačiau nustatau taisykles/dėsnius, tame tarpe ir priežasties- pasekmės, nes tik taip veikia pasaulio mechanizmas nesustodamas. . Mano vaikai, kuriuos aš myliu, vykdo mano valią darydami ką nori. O nori jie būti be manęs ir viską patys išbandyti, nori sužinoti, patirti kas jie yra (mano vaikai) per tai kas jie nėra (atsiskyrę nuo manęs, tai neįmanoma, nes jie visada liks mano dalis ir todėl tai yra iliuzija) . Be manęs jiems aiškiai sunku, jie nelaimingi, jie nudega pirštus, jie susimuša, užsimuša, bet aš juk žinau - tai ką aš sukūriau - yra amžina kaip ir aš. Aš noriu, kad mano vaikai būtų laimingi. Tik tada ir aš būsiu laimingas. jie irgi nori būti laimingi, bet jie negali tokiais būti, kol užmiršę kas jie tokie yra. Aš juos kviečiu namo, bet ne visi išgirsta. Aš laukiu. Aš jų nebaudžiu. gink Dieve. Jie klaidžioja ir jų klaidos daro juos nelaimingus. Skaudu žiūrėti, bet aš jiems leidžiu patirti tai kas jie nėra iki galo, o jei jie prisimena mane ir prašo pagalbos, tada jiems tą pagalbą ištiesiu ir netgi duodu gidą - Šventą Dvasią, kuri parodytų kelią namo... va koks išėjo pamokslas... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18761