Tema: Šatėnų prieglobstis. Septyniasdešimt devintoji savaitė
Autorius: opinia
Data: 2011-10-29 15:23:08

beje, aš taip pat nesiklaupdavau tik todėl, kad kiti taip daro, kol
neišsiaiškinau kodėl. Malda skirta protui, ritualas kūnui. Siela nėra
praradusi ryšio su Dievu, bet kūnui ir protui to susitaikymo reikia.
Klupdydami kūną, mes pripažįstame mūsų dvasios/sielos  pirmenybę
prieš ego. Bažnyčioje girdimas šventas garsas (pvz. Grtigališkas
choralas), užuodžiamas šventas kvapas - smilkalai, išgirstama šventa
naujiena, suvalgomas šventas kūnas, atliekamas šventas judesys - visa
tai turėtų pašventinti kone visus mūsų pojūčius... na, tuos  pačius
iš kurių paprastai kyla mūsų neitin šventas ego. Nes riboti kūno
pojūčiai kala į mūsų sąmonę, kad jei jie neužuodžia Dievo, nemato
, Dievo, negirdi Dievo ir negali jo paliesti, vadinasi Jo nėra. :)
Ritualas,  pašventindamas  pojūčius, kartu praplečia jų   galimybes
bent jau tiek, kad jie netrauktų mūsų sąmonės žemyn link materijos ir
tikėjimo, kad mes tesame atskirti nuo Sutvėrėjo kūnai. Toks tikėjimas
sukuria kaltės jausmą, kuris per mastymo projekciją pasreiškia
kaltinimais. Tai problema, kurios žmonija be Kristaus nesugeba įveikti.
Bet, gero vėlinių savaitgalio visiems. Prisiminkim ir pagerbkim savo
išėjusius artimuosius. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18761