negali sakyt taip vienareiksmiskai, kad patinka ar nepatinka jaunimas arba senimas. jaunimas, kuris tau nepatinka (nes perka alu, rusiskai keikiasi ir stovi issizerges), i tave nekreipia jokio demesio, isvis nepastebi nei taves, nei tavo nuostatu jo atzvilgiu. nebent tu stovi eilej prie kasos pries ji, tuomet esi kliuvinys, gaisinantis jo brangu laika (nes negali pult iskart siurbt alaus, kuri jau rankoj laiko). o senimas, vos tik zodeli pasakysi, iskart prisiims viska sau, supyks, ir ims liudeti taip, kad iskart pasijusi kaltas. bet jaunu yra visokiu. ir senu irgi. atsimenu senute, kuri trolike pasisiule palaikyt ant keliu mano tase, kad galeciau graziai laikyti gele. nes vienoj rankoj buvo tase, kitoj gele. o senute norejo matyt graziai laikoma gele. bet anuomet buvo liudna, nes jauciau, kad tokios senutes ismirsta, o liks vien pikti sovietinai senukai. vakar saulutej prikibo varnos draugas, toks senis su ilgiausia barzda ir siaudine skrybele (ir apkleckintu treningu), is ko gali pazinti kvaila zmogu. jo visas piktumas buvo nukreiptas i tas tingines, kurios perka gatavas maximos salotas. nors as is tolo tu salotu nelieciau, turejau isklausyt pamoksla. laimei, jau ismokau apsigint nuo tokiu, tai nutraukiau per puse zodzio ir ejau sau. pamokslo esme - reikia paciam susipjaustyt salotas, o ne pirkt jau gatavas. nes sutaisytos salotos yra blogis. sakau, as irgi pati taisausi salotas. suktas klausimas: ka turiu omeny, sakydama "salotos". iskart reikejo susiprast ir paklaust kaip jisai daro. jis paima pomidora, agurka, kopusto lapeli, obuoli - vienzo, pasake pribloskianciu naujienu. paskui, girdziu, jau garsiai mokina kazkoki vaika kuris suabejojo kazkokio daikto skanumu. jaunuoli, garsiai rekia tas senis, sitoj parduotuvej viskas yra skanu. tarsi ka tik nebutu keikes gatavu vinegretu. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18828