Oi, Ivse, aš labai mėgstų simfodžiazą, tad geriau jau man būtum atidavusi bilietą. Pavėluotai apie jį sužinojau, tik šį rytą, bet nesusilaikiau ir ką tik nulėkiau pėsčiomis iš W Huron St į Chicago Symphony Orchestra. Nežinau kodėl iš Huron, gal todėl ,kad iš Molėtų traukinys į Čikagą atvyksta būtent čia, o gal todėl, kad dar vaikystėje buvau susidraugavęs su Vinetu ir jo draugu Šaterhendu, kartu patyrėme daug nuostabių nuotykių,ačiū Dievui, dar esu su savo skalpu, nors ir ne tokiu tankiu ir jau gerokai pabalusiu, bet nekeisčiau jo net į gražiausią reklaminį foto modelio peruką ar žymaus kino aktoriaus pliką biliardo kamuolį. Žavėjo mane ir Hiavatos giesmė, kur klaidingai maniau, kad parašyta indėno. Kažkodėl ši plona knygelė buvo tėvų knygų etažerėje greta Pavasario balsų, tad abi paeiliui ir buvo perskaitytos , ir labai patiko, ir iki šiol nešiojuosi širdies kamputyje. Trumpindamas pasakysiu, kad buvo malonu pasivaikščioti po nepažįstamą miestą. Nepalyginamai įdomiau būna vaikštinėti ar važinėti su gidu. Kartais kyla mintis sudalyvauti ekskursijoje po Vilnių ar net po Kauną, nors ir ten, ir ten nemažai laiko pragyventa. Šiemet pabuvojome Molėtų kultūros centro , kartu su Vilniaus geologais,suorganizuotoje pažintinėje ekskursijoje po Molėtų rajoną ir likome labai patenkinti. Kitąmet, kiek sveikatos leis, būtinai pakeliausime bent po savo Lietuvėlę. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18828