supratau kas yra norkaitis ir pauliukeviciute. valio jiems. siandien maciau kaip sunkiai verciamas akmuo ant sono, pakisus po juo gelezine dalba. koks sunkus yra darbas prie akmens. o kai namie lauki su pietumis ar vakariene, net nepagalvoji, kaip sunkiai ten yra dirbama. muse teisi - baisus yra narcizu egoizmas ir tinginyste (as cia apie save). taigi, ziurejau, kaip akmuo turi griuti ant sono, ant tam tikslui padeto storo rasto, o negriuna, tik lentos luzta ir nieko daugiau. nedrasiai psisiuliau padeti, sakau, jei mes abudu is dvieju krastu paimtume ir pastumtume ji kartu? man buvo pasakyta tik begti kuo toliau, tai nubegau ir sedejau maskej laukdama ir, kaip visuomet, kai maskej reikia laukti, skaitinejau tam tikslui padeta zizeka. pasirodo, europoje aukstai imami skaiciuoti nuo antro - pirmas skaitos nulinis. o amerikoj viskas nuo pirmo (vadinas mes, lietuvoj, kaip amerikoj). taip, pasirodo, yra todel, kad nulinis aukstas reiskia simbolini pamata, tradicija, baze. todel europieciai, kalbedami tarpusavy, turi maziau pasakyti, kad viskas butu aisku. amerikonai turi paaiskinti smulkiau, kadangi neturi bazes - to savaiminio supratimo. va tiek suzinojau. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18828