vos tik vaikas tau siurksciau atsako, iskart isijungia tipingi motinos elgesio mechanizmai: naturaliai kyla noras pasiskusti sveikata (nebeilgai gyvensiu, paskui grausites nagus) arba pasiulyti kokio gero (pinigeliu), kad priviliotum ir isiteiktum. juk tai nieksiska ir zema. bjaurus budai atkreipt i save demesi ir uzvaldyt kita zmogu (panasus, kaip atidarius duris, aikteleti "ai, ne cia pataikiau" ir uzdaryti. tuomet visi turi pulti is paskos, saukdami "cia, cia, mes taves norim, sugrizk". ta proga siunciu po velniu visus kaip ten ta gele vadinasi? orchideja, narcizas? ai, mimoza. siunciu velniop visus mimozus ir mimozas). taigi po naktiniu blogu nuotaiku ir nemiegojimu, zvelgiu i ryta skaidriomis akimis ir pati is saves juokiuosi. kaip ten sake tas poetas is vidurines azijos: vaikas kaip paleista is lanko strele, o tu negali gyvent ateity net savo svajonese. taip ir darau. gyvenu dabarty, o vakare eisiu i koncerta rotusej. bent jau ketinu. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18828