Vartinėju tokią nedidelę danų rašytojos Karin Mikaelis knygelę "Motina". Nusipirkau ją 1967m. Mano vaikui tada buvo septyneri, o mergaitei vienuolika... Tada tikriausiai man net mintis nekilo, kur ir kokia aš būsiu prabėgus daugiau kaip keturioms dešimtims metų... Kaip ten viskas bebuvo, bet aš vis dar esu - sėdžiu sau ir skaitau apie motinos pageidavimus ją laidojant: Sriubą, Trol, reikia išvirti su kukuliukais ir įdėti į ją daug prieskonių - be jų ji neturės skonio. Paskui virta arba kepta plekšnė. Man rodos, geriau virta su lydytu sviestu. Ir tegul pripjausto petruškų. Jei mirsiu vasarą, būtinai reikia išvirti šviežių bulvių. Tai savaime suprantama. Paskui tegul duos veršieną su žalių daržovių garnyru. Tai labai gražu! Prie veršienos, aišku, agurkų salotos ir marinuoti vaisiai... Taip' o jei mirsiu, kai bus išsirpusios žemuogės, tai tegu bus ir žemuogių su grietinėle, jei kas panorėtų... Ir pagaliau pačios geriausios, pačios stipriausios kavos puodelis. Be surogato. Ir jokių likerių! Vien tik raudonas vynas. Geras vynas. Nupirk jo pas Rijų ir Drajerį... Man labai patinka atrasti knygose tokių mielų smulkmenų... Dabar pati sau nusišypsojau ir einu nusnausti, jei pavyks. Labanaktis. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18828