vakar tam atidaryme sujauke dusia. net nesinorejo iskart vaziuot namo, tai
uzsukome i panorama. kaip as nemegstu matuotis batu, kad zinotumet. bet
mirtinai reikia, nes mano gerieji senieji jau Yra ir is vidaus, ir is padu.
vel bandziau atsikalbinet "paskui pati ateisiu ir issirinksiu", bet mane
prispaude, taigi pasimatavau vienur kitur ir, kaip visuomet, pabaigiau
ecco. taigi dziaugiuos, kad turiu batus ziemai. tebunie dabar rukas ir
plikledis. niekas nebaisu. be kita ko, mano mielas pastebejo, kad senatvej
as busiu tokia skrudze, kad nu. skyletos kojines, nukleipti batai. "gerai,
kad ir as ne dabita", sako mano mielas. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18858