Pasičiupau bibliotekoj Catherine Alliott "po velnių, aš tave myliu" apie pusamžę pagyvenusią moteriškę, tokią depresuojančią, savimi nepasitikinčią, nusivylusią gyvenimu name atokiau nuo centro. Bolna na menia pochožaja. Iškart patiko, nors perskaičiau tik kelis lapus. Pamini retkarčiais kokią aktualią pavardę - Damieno Hirsto, pvz. Žodžiu, apie šiuolaikinius laikus. Džiaugiuosi pagaliau pataikiusi, daugiau man kol kas ir nereikia. kad tik liktų laiko kada skaityti. Einu dabar per du darbus, todėl jaučiuosi tvirčiau ir svarbiausia - išeinu į žmones iš namų. Galvoju, kad gyvenimas yra neblogas dalykas. Visa šeima ir priešeimė pirmadieniais eina į protmūšį Vilniaus bare - vis purčiausi, kad neįdomu, bet šiandien pabandysiu - jei kas, bent su vaikais pabūsiu, alaus gausiu. Tiek žinių, mielieji. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18916