Noriu pasakyti, kad vieną "sodybų tuštėjimo metą" jau esu pergyvenusi, kai, labai galimas dalykas, net Jūsų tėvai dar nebuvo gimę... Jam į vakarus eit liepė, jai žygiuoti į rytus... Pasakysiu tik tiek, kad iš šešių žmonių šeimos likome dviese - tėtė ir aš... Ir tas mano anūkas telefonu džiugią žinią pranešė ne iš kokio nors Antakalnio mikrorajono Vilniuje, bet iš... tiek jau to, nesakysiu iš kur, pasakysiu tik, kad iš toli, ir dirba ne sėdėdamas už rašomojo stalo, bet pasilenkęs, apsiavęs guminius aulinius batus ir dar ant veido užsimaukšlinęs dujokaukę... Viskas. Galėčiau dar papasakoti pasakėlę apie kvailą garsiai čirškiantį žvirblį, kurį suėdė katinas, bet nenoriu... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18916