neramus riedėjau link namučių- kaip ten jie? Ar nenuskrido į dausas? Ar yra elektra, ar neištirpo šaldiklyje tyliai gulintys devynetas didvyrių- broilerių? Kur juos visus dėčiau? Lapėms, kalėdinių dovanėlių? Na jau ne.Pakankamai pačios prisidovanojo maniškių. Neramus privažiavau sodybą. Pilna prikritusių šakų, bet nieko baisaus. Namas vietoje, kambariai taip pat, nei vieno netrūksta. Šaldiklis ramiai birbia, visi paukščiai(tie, kurie ne šaldiklyje) gyvi ir sveiki, balandžiai burbuliuoja, vaikosi vienas kitą, keletas džigitų, apie Norvegiją net nesapnavę, maigo užsilipę savąsias, kurios, lyg nuspėdamos ateitį, iš anksto pritūpia. Viename lizde padėta du kiaušiniai, pakeičiau dirbtiniais, plastmasiniais.Trumpai tariant, gyvenimas verda lyg būtų dar ne žiema.Audros išdaigos- išversti du uosiai- bus krosnims darbo, o mums- šilumos. Dar nuplėšta keli šiferio lakštai nuo malkinės stogo- prikaliau naujus. Baltas plastmasinis lauko stalas baigė savo gyvenimą- vėjas su didele jėga jį pagrėbė, pakėlė, apsuko ir taip trenkė į žemę, kad stalo kojos išlindo kiaurai per viršų. Šiaip ne taip jas pavyko iškalti. Sveikas kojas nuešiau, pasidėjau( kaip Pliuškinas)- gal ūkyje pravers? Jei sulūš žaliojo stalo kojos. Vieną su trimeriu beveik perpjoviau. Jei kada pas mane pamatysite žalią stalą su skirtingų spalvų kojomis- nenustebsite, jau žinosite kas, kaip ir kodėl. O gal jos liks kokiai nors naujai savininkei a le Korna. Lai ji masto ką su jomis daryti. p.s. pasirodo- šaldiklis nėra lietuviškas žodis? Turi būti- šaldykla? Visai atsilikau nuo gyvenimo. O trimeris- pjaustykla? :) -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18916