Man globalizacija apsiriboja mano vaikais, anūkais ir užsimezgusia jaunosios martytės pilvelyje proanūke, kuri turėtų pasaulį išvysti balandžio pabaigoje. Gražiausi garsai, kurie iki šiol skamba mano ausyse yra anūko/ jam 27m/ pasakojimas, kaip atrodo vaikelis jo žmonytės pilvelyje: - močiute, ji jau turi pirščiukus ir kumšteliais trina akytes ir veidelius, močiute, savo jausmų nepajėgiu apibūdinti...- Taip telefonu į ausį man kuždėjo begaliniai susijaudinęs anūkas Vytis. Va. O, šiaip, tai, kaip tie rusai sako, kad tik nebūtų karo... Nuo savęs dar pridėsiu: ir, kad tik neateitų rusai... Dar pasakysiu, kad į antiglobalistus žiūriu, kaip į kokią priešginukų sektą, nors nesu tikra, kad esu teisi. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18916