prisiminus senu laiku ciurkas (nebijokime sito zodzio) su dziovintais
abrikosais, kurie nezinia kur budavo dziovinami, nes budavo pilni zvyro ir
pajuode, siu dienu turgus atrodo tarsi rojus. vien riesutu kokiu nori -
turkisku, kirpo, moldavijos. dar tokie vaisiukai geltoni esu macius kaip
jie auga, bet pamirsau pavadinima. paklausiau ar sitie... is ...situ? taip,
atsake jauna juodbruve pardaveja, is situ. tiesa, ciurkos visaip
flirtuodavo (kaip mokejo), zibindavo savo juodas akis ir, sprausdavmi i
delna graza, sakydavo "prichodi siuda jescio". tikrai nebuvo nemalonus toks
demesys. bet ir siandien negaliu skustis. paprasiau salia vaikstinejancio
diedo, kad padetu isikist antra ranka i kurpines petnesa, noriai padejo.
sypsojosi, o tai reiskia, kad mano galiojimo laikas dar ne visai pasibaiges
(ar taip?). ant suoliuko sedejo sena moteris, ilsejosi. sake, kad jai
tiazelo. dar sake, kad noretu, kad butu kaip toj pasakoj, "lydekai pliepus,
man panorejus parneskite mane namo". 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18916