manyčiau, kad niekas dėl nieko čia nesuka galvos (neįsižeidinėja),
nes aš asmeniškai irgi turiu savo nuomonę, gal kiek kitokią, nei
kažkam atrodo, bet apskritai labai įdomus dalykas yra tokia tema,
santykis su savo tauta -  tarsi išeitų lyg ir gėda kažkam didžiuotis
savo tauta... gal tas žodis čia prastai parinktas, gal reiktų sakyti
gerbti, gal būti patriotu... bet esmė ta pati. pagal kai kuriuos jus taip
ir išeina, kad gėda būti patriotu. ir tai yra labai įdomi tema
diskusijai. kodėl lietuviui turi būti tarsi gėda deklaruoti tokius
principus, nes viešoji opinija "reikalauja" kitokios pozicijos. Įdomu
šiek tiek "provokuoti", kas gi iš to plėtojasi, rutuliojasi, kokia
diskusija vystosi... sutikite, esmė tai tokia - sakyti, kad esu patriotas
(didžiuojuosi savo tauta, gerbiu savo tautą ir t.t.) - gėda. Kodėl? Ir
Šopenhaueris šiuo atveju man visiškai nerūpi. Čia kur kas plačiau,
tai, matyt, tautos mentaliteto reikalas. Nei amerikonui, nei lenkui,
manyčiau, šitas reikalas kitaip atrodytų.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16684