Mano bandymai pabėgti ir ieškojimai buvo susiję su dažnomis
permainomis, taip pat ir renkantis profesiją. Dar vaikystėje buvau taip
sujaudinta misionieriškų pasakojimų, kad svajote svajojau apie tą
dieną, kai tapsiu misioniere. Dirbti užsienyje ir skleisti tikėjimo
tiesas man buvo aukščiausias tikslas, kokį tik savo gyvenime gali
pasiekti krikščionė.
Tos svajonės atvedė mane į Biblijos mokyklą, o vėliau ir į
vieną visuomeninės veiklos centrą, kur įsidarbinau kaip medicinos
sesuo, bei į Amerikos moterų organizaciją. Jeigu gerai atliksiu pavestą
darbą, maniau aš, Dievas, žvelgdamas į mano praeitį, bus atlaidus.
Misionierės gyvenimas turėjo daug privalumų. Galėjau įsitraukti
į naują darbą, ugdyti savo sugebėjimus ir susipažinti su daugeliu
žmonių bei šeimų, puoselėjančių nuostabius ryšius tarpusavyje ir su
Dievu. Tai teikė džiaugsmo, bet tuo pat metu užeidavo periodų, kai vėl
imdavau abejoti. Buvo nesunku kalbėti apie Jėzų Kristų kaip apie
Gelbėtoją, bet giliai širdyje dažnai galvojau, kad mano gyvenimas yra
farsas ir kad Evangelija skirta kitiems, tik ne man.
Mano vidinė kova pasireiškė perfekcionizmu, autoriteto problema
viršesniųjų atžvilgiu ir šiurkštumu santykiuose su bendraamžiais.
Kad ir kaip skaudžiai kovojau, Dievas nenustojo mokęs gyventi
subalansuoto gyvenimo. Šiandien su dėkingumu galiu pasakyti: koks gi
sudaužytas bebūtų buvęs tas mano gyvenimas, Dievui jis vis tiek buvo
reikalingas.
Tačiau vidines kovas lydėjęs spaudimas man buvo per didelis ir aš
supratau, kad turiu atsisakyti misionieriškos tarnystės. Jaučiausi tikra
nevykėlė, bet vis dėlto tikėjausi, kad Dievas yra paruošęs man
kažką kita. Mano apsisprendimas tapti medicinos sesele buvo paremtas
baime: kad Dievas ir kiti mane priimtų, privalėjau užsitarnauti.
Nebenorėjau būti baimės valdoma ir palikau savo tarnybą, kad
išmokčiau ko nors naujo.
Išgijimas
Nuo to laiko, kai ryžausi prabilti apie patirtą seksualinę prievartą,
jau buvo praėję trisdešimt metų. Aš sėkmingai studijavau
psichologiją. Visus tuos metus Dievas išnaudojo giliam vidiniam mano
gyvenimui gydyti. Palengva įgijau sugebėjimų, kuriuos brendimo
laikotarpiu buvau atsisakiusi ugdyti.
Tai nereiškia, kad jau anksčiau Dievas nebuvo pradėjęs manęs
gydyti. Kai buvau kamuojama gilios depresijos, jis neleido man užbaigti
savo gyvenimo. Jis neleido man išprotėti. Tačiau aš leidau jam
prisiliesti tik prie paviršinių žaizdų, – nebuvau pasiruošusi
susiremti su savo skaudžia praeitimi. Kai vis dėlto ryžausi parodyti
žaizdas, atiduoti Dievui praeities košmarą ir atleisti žmonėms, kurie
buvo mane įskaudinę, įvyko didelių permainų. Šis procesas atnešė
man sunkiai pakeliamų vidinių skausmų, bet Dievas išgydė mane, o to
man taip reikėjo.
Tada pirmą kartą man paaiškėjo, kad aš buvau seksualinio
išnaudojimo auka. Nusikaltimas įvykdytas prieš mane! Ne aš buvau už
tai atsakinga, ne aš dėl to kalta! Šis visiškai naujas požiūris
padėjo atpažinti Dievo atleidimo reikšmingumą. Mano nuolatiniai
prašymai, kad Dievas man atleistų, buvo nereikalingi, nes atleidimo man
nereikėjo. Šėtonas įkalbėjo man kaltę, kurios nebuvo.
Supratusi savo kaip aukos padėtį vėl galėjau dėkoti Dievui.
Vieną vakarą sėdėjau lovoje ir meldžiausi. Staiga iš tolimiausio
mano širdies kampelio iškilo visas įniršis, skausmas ir neapykanta,
kuriuos metų metus neigiau arba laikiau savyje užgniaužusi. Žmonėms,
kurie mane seksualiai iš-naudojo, pagaliau galėjau atleisti. Tada
pirmąkart kitaip suvokiau Dievo malonę, jo teikiamą ramybę, jo
gailestingumą, draugiškumą ir atlaidumą. Kokie tai puikūs dalykai,
pakeitę mano įniršį, abejones, mano nekantrumą, perfekcionizmą,
sąžinės graužatį ir teisėjo dvasią! Aš jau nebebuvau savo nelaimės
vergė. Koks išlaisvinimas!
Vidinis ir išorinis elgesys, daugiau kaip keturias dešimtis metų
formavęs kūnišką, emocinį, psichinį ir dvasinį mano gyvenimą,
nebuvo pakeistas kaip burtų lazdele. Bet šiandien manęs jau
nebepersekioja jausmas, kad seksualinio smurto pasekmės kaip koks vėžys
graužia mano gyvenimą. Dabar gyvenimas nušvito naujomis ir prasmingomis
spalvomis. Aš patyriau išnaudojimą, bet niekada nebuvau palikta! Huskey
A. Stolen Childhood. – Inter Varsity Press: Downers Grove, 1990
--
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19123