Kažkadais, gal Kęstučio-Algirdo, Vytauto laikais Lietuva buvo pasiekusi
savo galybės viršūnę- užkariavimais ar diplomatiniu spaudimu sugebėjo
prisijungti daugelį slaviškų genčių žemes- nuo jūros iki jūros.
Vėliau, bet labai nuo totorių-mongolų jungo atsigavo ir sparčiai
kūrėsi, tvirtėjo Maskvos kunigaikštystė. Pasimokę iš mongolų, ji
žiauriausiais metodais susidorodavo su nepaklusniais kunigaikščiais,
jėga prisijungdavo jų žemes. Vėliau, sustiprėjusi, ji pradėjo spausti
Lietuvos okupuotas rytines žemes. Miestai vieni po kitų pasidavė ir
perėjo į Maskvos rankas. Lietuva viena jau negalėjo kovoti su
sustiprėjusia Maskva, todėl buvo priversta prašyti Lenkijos
pagalbos.Lenkija sutiko, bet iš Lietuvos pareikalavo didelių nuolaidų-
didelių slaviškų žemių teritorijų, įvairių suvaržymų.
Žečpospolitos sudėtyje Lietuva dar kelis šimtmečius gyvavo, bet Unijai
nustojus ekonomiškai vystytis, ją aplenkė kitos šalys. Palaipsniui, dar
niokojama karų ir epidemijų, Unija visai nusilpo ir buvo išsidalinta
trijų tuo metu stiprių valstybių. Amen.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19123