prisipažinsiu- ir man yra nutikę stebuklas panaudojus "praktišką
magiją". Darbe vyrai pakalbėdavo apie vieną juos sužavėjusią
merginą. Mane tai sudomino. Nutariau pasižiūrėti bent iš tolo. Patiko
ir man- elegantiška, graži, intelektuali. Nenuostabu- priešingybės
traukia kaip, kad + traukia-.  Galvojau kaip ją nudžiuginti, apžavėti,
bet niekas nelindo galvon, tad nuėjau pas  nešinas didele gėlių
puokšte. Užėjau  į darbovietę, padėjau puokštę ant  stalo, ir
neprataręs nei žodžio išėjau. Po kažkelinto vizito buvau maloniai
pakviestas  kavos puodeliui. Įgimtas kuklumas :) neleido atsisakyti, o
prie kavos puodelio išsikalbėjome. Kalbėjome daug, ilgai, apie viską.
Pajutau, kad ji yra ta, man skirtoji, tad po kelinto susitikimo Tulpės
kavinukėje, užmoviau kuklų auksinį žieduką su ametisto akimi. Ne už
ilgo apsivedėme ir gyvename iki šiol. Myliu aš ją, savo žvirbliuką.
Atrodo, atiduočiau puse savo likusio gyvenimo, kad dar galėtumėm
kažkiek laiko kartu pagyventi.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19123