Neatspėju, kur ta poliklinika buvo. Už soboro, kur Raudonojo Kryžiaus
ligoninė? Prisimenu skersai Laisvę sutampytus suolus, taip gynėsi kad
voronokai neprivažiuotų. Spec. būrys stūmė maištininkus tolyn nuo
Muzikinio skverelio. Paskui gi suolus įbetonavo, atsimeni? O maištininkai
maištavo dėl ko?, kad gėlių negalima buvo padėt, ir būriuotis, aš
taip suprantu. Kan, mane mama vedėsi į kirpyklą Laisvėj, žinau kodėl,
nors nesakė. Kirpėja pasuko mamos kėdę į gatvę, ir abi žiūrėjo. O
aš vis išbėgdavau prie kirpyklos durų, buvo šilta. Mačiau, kaip du
milicininkai prispaudė žmogų prie vitrinos, pažiro stiklai, privažiavo
voronokas ir kruviną žmogų į jį įkišo, net R. Banionio filme tas
epizodas, man rodos, yra, reiškia, ne aš viena  mačiau. Gal tai buvo
Tulpės vitrina? Dabar neatsirenku, kur ta kirpykla buvo. Tėvas budėjo
ant Centrinio Pašto stogo, kad užlipę, mėtydami žemyn plytas,
neišmuštų lenktųjų Pašto  stiklų. Pasakojo grįžęs, kad
milicininkai buvo labai žiaurūs, mušė bananais nesirinkdami, vyras,
vaikas, moteris, prisimenu, pasakojo, kad moteriai nuo smūgio trūko
suknelės nugara. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19644