Gerai laikausi, o kada blogai laikiausi? :) Jau nustojo skaudėti galvą, bet bronchitas, sloga dar nepasiduoda. Dar karštis laiks nuo laiko išmuša, ausis kažkaip trumpam užgula.Vakar suruošiau ir sudėjau bitėms meduves. Truputį sąžinė graužia, kad jas apgausiu ir suneštą pavasarinį kaip ir dalį rudeninio rekvizuosiu. Rudenį gaus geriausio cukraus žiemai prasimaitinti. Ir man ir joms bus tik į sveikatą. Šiandien niekaip negalėdamas apsiginti nuo persekiojančio teroristo, išsitraukiau meškerę ir pavyko trumpam užkimšti tą besotį. Išprotėjo Murzius, ne kitaip- visą savaitę vaikšto paskui įkyriai zyzdamas, maišosi po kojomis tik žiūrėk, kad neužkliūtum ir nusukluptum. Kelis kartus buvau primynęs uodegą, o jis tik baisiu balsu surėkė ir vėl trinasi po kojomis. Tikrai geležinių ar guminių nervų katinas. Pirmas nubėga ant tavo vardo lieptelio , ir kai aš keliu ant jo koją, Murzius staiga metasi į tą vietą, o aš turiu sugebėti ant jo neužlipti ir nenudribti į tvenkinį.Turiu būti labai atydus, susikaupęs. Kai mėginu atsisėdęs užmauti slieką ant kabliuko, Murzius trinasi į alkūnę ir judina ranką. Šiandien perpykau ir pirmą kartą gyvenime įstūmiau jį į tvenkinį. Jis tuoj išplaukė ir šlapias pradėjo į mane trintis. Nei verkti, nei juoktis. Ai, įvertinau jo meilę...ne man, o karosiukams, ir užmečiau meškerę. Pavyko pagauti tris. Kad tu matytum kaip Murzius šoko ant dar ant meškerės kabančio karoso, vos spėjau jį kilstelti, nes būtų nunešęs su visa meškere. Dabar galiu laisvai vaikštinėti po sodybą be zyziančio katino polydos. Padėjau darbininkui į traktoriaus priekabą sukrauti ststybines medžiagas, ir nuvežus, iškrauti. Džiaugiuosi-jau tikiu, kad šiame tūkstantmetyje pasistatydinsiu, tiksliau sakant, atstatysiu nediduką ūkinį pastatėlį. Dar planavau užsikabinti šienapjovę ir apšienauti sodybą, bet kątik paskambinęs brolis griežtai uždraudė. Atsirado, mat, tėvas. Ką norėsiu, tą ir darysiu.:) -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19644