Ir aš sveikindavau Mamą. Daug artimųjų su kuriais ir tarp kurių augau vaikystėje jau iškeliavę, iškeliavusiųjų daugiau nei likusiųjų. O jų vaikų vaikai -jau ne mano , o aš -ne jų gyvenimo dalis, susitikę pasisveikiname, o kalbos nėra. Gal todėl likusieji tampa vis artimesni ir brangesni? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19644