žiovaujantis vaikeli, į tavo klausimą bandė atskyti Platonas. "Olos alegorija", girdėjai tokią? Nors kai man reikėjo ją skaityti, nė velnio tada nesupratau. Supratimas ateina su religine patirtim. Prašyk gido, kurį Jėzus paliko, ir gausi atsakymą į visus klausimus. Tai Šventoji Dvasia, tik ji tarpininkauja tarp mūsų susikurto ego (mastymo sistema kilusi iš tikėjimo atskirumu) ir mūsų dieviško Aš. Nes Dievas ego, sako, nesukūrė. Todėl jis netikras, nors su juo reikia išmokti gyventi, kol esame čia, formų pasaulyje, tik negalime leisti jam dominuoti. Ego mąstymo sistemą sukuria riboti kūno pojūčiai. Žmogus mato kūnus, jaučia kūnus, girdi kūnus, uodžia kūnus ir mano, kad pats tėra tik kūnas, atskiras nuo kitų ir nuo pasaulio. Bet kai sako "mano kūnas", tai sąvininkas lieka kažkur už kūno ribų. Tačiau kas jungia į vieną visumą visus kūnus, visą pasaulį, jis nemato. Iškreiptas yra ežero pasaulėvaizdis, nes jis pats jaučiasi tik mažu fragmentėiu ir mano, kad pasaulis tėra tik fragmentų visuma. Jis netiki, kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą. Tą paveikslą žmogus jautė Rojuje, Vienyje, bet nusprendęs pabūt be Dievo, paragavęs "gėrio ir blogio" vaisiaus, atsidūrė dualistiniame (materialiame) formų pasaulyje. Vat tada jis pajuto turys kūną ir jam pasidarė gėda savo nuogumo... ir jis ėmė slėptis nuo Dievo... reikia tik mokėti skaityti Bibliją... dar kitoj vietoj rašoma, kad kūnas sukurtas iš molio, dulkės, elementų, į dulkę ir virs, bet dvasia yra nuo Dievo ir tai ĮSŪNYSTĖS DVASIA. Kiekvienas turi šią dvasią, atmintis apie ją yra išlikusi žmogaus prote, tai ir atėjo priminti Jėzus. Ir mirdamas kaip žmogus Jėzus ant kryžiaus, prisikėlė kaip Dievo sūnus Kristus, tuo įrodydamas, kad Dievo sūnus nėra nugalimas jokiais kaltinimais ir yra nemirtingas. Dievo Sūnus - tai yra tikroji žmogaus tapatybė. Apie tai kalba visas NT. Tai ir yra 'Gerojoi Naujiena". Tik per šią tapatybę žmogus išsivaduoja nuo visų kitų iliuzinių tapatybių: aš dailininkas, aš vyras, aš homoseksualas, aš socialistas, aš kūnas, o gal net tik jo dalis, kuriai galva nereikalinga:) ir t.t. O iš tikrųjų, tai jei Jėzus išmokė melstis Tėve mūsų, tai įsiklausykim į šią maldą ir nebūkims sau priešais, būkim Dievo sūnus... ir paveldėkim Jo Karalystę su visomis Jo malonėmis... to linkiu visiems, o ir sau taip pat. Nes pasirinkus Dangaus Karalystę, kaip Jėzaus ir pažadėta, VISA KITA BUS PRIDĖTA. Neliks nei lūzerių, nes išlošę bus visi. Amen. Tokia holistinę pasulėžiūrą dėstyčiau mokyklose. Nes ežerui turiu labai paprastą matematinį Pitagoro įrodymą, kuriuo jis įrodė Vienio egzistavimą pasaulyje. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19644