Rizikuoju pateikti graudų Sergejaus Jesenino eilėraštį apie mielą mus
maitinantį naminį gyvūną karvę:Stovi nukaršus prie tvarto,
Metų žiedai ant ragų. Piktas varovas ne kartą
Mušdavo ją botagu. Čiulpia liūdnai dobiliuką,
Krebždant kamputy pelėm. Ir baltakojį teliuką
Regi akim didelėm. Atėmė motinai vaiką.
Buvo į mamą sūnus, Tik ant tvoros kurį laiką
Džiūvo jo kailis švelnus. Greit magaryčias išgėrę
Ir be kalbų didelių Kilpą ant kaklo užnėrę,
Ją nusitemps po peiliu. Gailiai, liūdnai susiraitę,
Žemėn įsmigs jos ragai... Karvė sapnuoja giraitę
Ir vešlią lanką ilgai... /išvertė J. Marcinkevičius/

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19644