nuo pat telefono atsiradimo musu namuose, dar Lietuvoje, laikydavom ji
daugiausiai isjungta, nes nuolat suskambedavo nelaiku. kaip ir laumes. o
kai reikedavo ka pasiekti, tai antram gale tik pyp pyp pyp. paskui atsirado
tie su irasytomis zinutemis. nu, tai tada ijungdavom telefona iseidami is
namu - tegul skamba, kad nori, niekam nesutrukdys. draugams pranesem, kad i
"zinutes" paskambink man" nebus atsakyta. tegul palieka tikra zinute, ka
yra. kai atsirado mobilus, tai negi nesiosies isjungta telefona? o palikti
namie mobilu - irgi nei sis nei tas. tai nesigijau. iki kol mobilus paidare
dalis mano darbo. visa laime, nedidele dalis, nes nepakesciau juodai.
taigi, turiu mobilu, kuri skiria darbas, laikau isjungta, kad nenervintu.
ijungiu tik tais trumpais periodais, kai privalau ir tai suspeju gauti tik
visiskai bevertes, nereikalingas zinutes ir skambucius is nesuvokiamiu
pakampiu. istrinu nepaziurejus. visom kitom telefono paslaugom, kaip
zemelapiai, fb, foto, video ir ko tik ten nera irgi nesinaudoju - ner man
kada. mane erzina. as nesu sociali. man daug labiau patinka "zaisti
klases", kaip mage ir orasijus ruko apgaubtam paryziuje - isvyksta tai, kas
turi ivykti, bet atsitiktinai. vat kaip man patinka.
manes klausia, o tai kaip tu nuvaziuosi ten ir ten be zemelapio? kaip
paukstis nuskrenda i pietus, atsakau. jei butinai reikes, kelias pats
nuves. patikrinta daug kartu. megstu pasiklysti, megstu, kai gyvenimas
atsitinka kiekviena minute. neplanuotas. nu, nors tiek, kiek tai imanoma.
sakau, nesu sociali ir mane sunku itraukti i revoliucijas afrikoje. nebent
ten nuvestu gyvenimo rukas.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19973