nu jūs ir duodate. Nuomonė nėra realybė, nieko sau. Vadinasi, nerealus nė tas, kas tą nuomonę reiškia. Man rodos, veikiau reikėtų sakyti, kad toji nuomonė (tam tikras supratimas, įsitikinimas) subjektyvi (vienašališka, nesutampanti su objektyvia tikrove) arba objektyvi - t.y. teisinga, atitinkanti realybę. Paskui kas ten dar - "realybė yra žmogaus ego, pastatytas į savo vietą" - tikrai, pati tikriausioji žmogaus (jo ego, esaties, sielos, dvasios ir visko, kas sudaro žmogaus esmę, kas yra žmogus), vieta yra ten, kur realybė egzistuoja nepriklausomai nuo to, suvokia jis ją ar ne, - pas tą, kuris tą nesuvokiamybę sukūrė (jei žmogus jos nesuvokia, vadinasi, jis nėra jos autorius, patinka jums tai ar ne). Ir jeigu žmogus atsiduria savo vietoj, t.y. pažįsta Kūrėją ir susivienija su juo, tuomet ir visa tikrovė jam atsiskleidžia, praranda nepažįstamumą ir tampa sava. Tik nereikėtų sakyti "pastatytas", nes žmogus yra laisvas ir paprastai pats (ar padedamas, tiksliau atvestas Dievo)"atsistoja" į savo vietą. Šiaip ivsė per daug sureliatyvėjusi, o Krankt įsikąsusi į žemę iki kelių ir nepajudinama. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19973