Eik tu žinai kur, Krankt. Einu aš miegoti. Galvoju, pasėdėtume kada ant vandenyno kranto įmerkusios kojas, pakalbėtume apie tikrovę, kokiais ji būdais reiškias ir kokiais būdais mes ją suvokiame, kaip ji kinta ir visa kita. Gal girdėjai tokį visiems žinomą pasakojimą apie Augustiną, kuris ketino šaukšteliu išsemti vandenyną, nes maždaug su tokiu veiksmu galima palyginti tikrovės pažinimą. Tiesa, jis turėjo galvoj Dievą, bet aš tau jo neminiu. Labanakt, Krankste. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19973