> As sakyciau kad isankstinis isivedimas butu dar ir zalingas del kaip minejai > privilegiju nebuvimo. Ir dabar zalingas pririsimas, bet stabilu. Tai cia +++ > Gi is esmes eura ecb devalvuoja ismesdama i rinka pagalba (jei skolina > trumpuoju periodu tai dar labiau smugdo, nes kazkada reiks kazkam atiduoti), > o mes ju negaunam, todel tiek pat procentu mes automatiskai prarandam > noredami atstatyti ankstesni lygi... Tai kuo jis būtų žalingas? Kaip neturime teisės į euro emisiją, taip jos ir neturėtume. Mūsų eurai nuvertėtų lygiai taip pat, kaip šiuo metu nuvertėja litai kartu su eurais, nes santykis yra fiksuotas. Taigi, šiuo atveju išliktų status quo. > Aisiku mes daug ko nezinom, bet gal ir nereikia - ramiau gyventi. Dabartiniu > momentu is lito pelnosi tik bankai keitimo atveju, LB dar gal nes gauna > procentus nuo cirkuliuojamu pinigu, nes juos kaip suprantu skolina > komerciniam. Tie skolinimai paprastai yra labai nereikšmingi ir didelio pelno LB nesukrauna. Labai tikėtina kad litų spausdinimas, visi kiti lito cirkuliacijos aptarnavimo kaštai nėra mažesni nei gaunamas pelnas. Bet kuriuo atveju praktiškai viską LB ir suvalgo, biudžeui dėl to nelabai kas ir tenka. > As tik nesuprantu is kur atsiranda toks didelis skirtumas tarp eurbor 1% ir > LTbor 8-9%. Jei LB laiko pririses LT-eur, tai ir tie privalo buti vienodi, > kitu atveju skirtumas 8% yra nerealiai didelis ir realiai LT nuverteja tokiu > skirtumu/metus. Kitap sakant pasiskolini is ecb 29eur po 1% LB pakeicia > eur>> LT ir jiems patiems paskolini 100LT. Skirtumas 7-8% metiniu. Jei jie > tikrai nedevalvuoja tai grazu... O kazka tures daryti nes tai atspindi > praraja... > > Kazkokia nesamone indeliai po eur/lt 2/6% o paskolos po 7/20% > Marzos bustams po 4% ir tai eurinem paskolom, kai procentai siandien 1%. > Nerealu, zmogus gal dziaugias siandien bet kas bus po 3metu, kai eurai bus > vel po 4% ir tures moketi 8% metiniu... marza sudaro 400%. tai yra bankas > nori gauti 4 kartus daugiau nei pats skolintojas... > O dar Lt nera bankroto istatymo, tai rojus skolintojam turetu buti, kam > tokios marzos? > LT Bankai nepatyre jokiu nuostoliu. Tik atidejimai... > Atleiskit ponai, bet cia smirda :( Tai čia ir būtų pagrindinis eurizacijos privalumas (gyventojams ir verslui). Kadangi lito santykis niekada nesikeis teigiamai euro atžvilgiu, tai jo palūkanos niekada nebus mažesnės už euro. O kadangi visada yra baimė, kad litą gali devalvuoti, tai, priklausomai nuo tos baimės dydžio, palūkanos ir yra tam tikra reikšme didenės už euro. > Filme apie pinigus yra gera isvada, kadangi pinigai yra paskolinti, tai > atidavimui ju reikia daugiau, todel CB privalo vykdyti pastovia devalvacija, > kitu atveju bus pinigu trukumas. Eksportas kompensuoja, taip bet imant > globaliai i Marsa tai neeksportuosim... Reiskias turi atsirasti salys kurios > devalvuoja zymiai daugiau t.y. ant ju sukraunamas sis mechanizmas. Na, iš esmės taip ir yra. Sistema peremta tuo, kad pinigų kiekis turi pastoviai didėti. Tuo pačiu ir didėja valstybės skola, nes centrinis bankas iš esmės pinigų kiekį didina pirkdamas valstybės obligacijas. Todėl yra neteisinga lyginti, pvz, JAV valstybės skolą su Lietuvos valstybės skola. Esminis skirtumas tame, kad Lietuvos vyriausybei visą tą skolą ir reikės atiduoti, nes ji skolinga komercinėms struktūroms ar gyventojams. O JAV didelės skolos dalies, kurią laiko FED, greičiausiai, niekada ir nereiks atiduoti (iš esmės ji bus konpensuojama naujomis, dar didesnėmis skolomis). Bet jei kalbant apie eurizacija, taip yra dabar, taip būtų ir po jos.