Matai, tą pinigų kiekio svyravimą šiuolaikinėje globalizuotoje ekonomikoje sunku suvaldyti, o mažesnėms šalims to daryti iš viso neįmanoma. Štai kad ir Lietuva (ir kitos Baltijos šalis) - ar galėjo jos sustabdyti to burbulo pūtimą ir jo sprogimą? Netgi ir vykdydamas savarankišką pinigų politiką ir puikiai prognozuodamas situaciją, LB vargu ar ką galėtų padaryti prieš Skandinavijos bankų pinigų srautus. O šiuolaikiniame pasaulyje dar yra visokie pensijų fondai, valdantys iki trilijonų dolerių. Tokios struktūros gali sukelti ir sprogdinti bubulus ne tik mažoje valstybėlėje, bet ir nemažame regione. Kaip buvo XX a pabaigoje Pietryčių Azijoje? Eilę metų ten visi investavo ir pūtė burbulą iki Tailandas 1997 m. paskelbė defaultą. Tada visi investitoriai staigiai atitraukė kapitalą, sukeldami viso regiono krizę. "Doc" <giedriusc_aciunereikia_@gmail.com> wrote in message news:hdk2q6$68s$1@trimpas.omnitel.net... Sutinku visiškai, tačiau tik tuo atveju, jei defliaciją sukelia ne pinigų kiekio pasikeitimai, o žmonių poreikių ar/ir prekių ir paslaugų kiekio pasikeitimai. Jei yra keičiamas pinigų kiekis, poveikis yra visai kitoks. Abiem atvejais yra blogai, tik pinigų kiekį didinant gerokai blogiau nei jį mažinant. Apie pinigų kiekio didinimo ir mažinimo poveikių skirtumus labai gerai yra parašyta čia http://mises.org/humanaction/chap20sec7.asp -- Doc "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:hdjv8f$2fa$1@trimpas.omnitel.net... > Tiesą sakant. nemanau, kad labai didelis skirtumas ekonomikai ar pastovi > infliacija, ar pastovi defliacija - svarbu pastovumas ir > prognozuojamumas.