Tai matai, kad net prancūzų propiesorius gąsdina, kad neatsiskytume "legal tender" - net eurui negalima lygiagrečiai cirkuliuoti. Šiaip jau rašiau, kad tą Grešamo dėsnį reikėtų suformuluoti tiksliau - blogi pinigai ne išstumia gerus iš apyvartos, bet tiesiog žmonės jais siekia atsikratyti. Kai vienintelė galimybė - paleisti į apyvartą - tai jie cirkuliuoja apyvartoje, bet lito atžvilgiu būtų galimybė juos iškišti į LB - išsikeisti į eurus, todėl jie išnyktų ir iš apyvartos - įvyktų natūrali eurizacija. Planuojant įstojimą į eurozoną, vyriausybė nenorėtų visai panaikinti "legal tender" (euro), būtų paprasčiau po to prie jo pereiti, o tada jau gautų savo dalį iš pinigų emisijos. Bet valstybės, kurios pasirinko dolerizaciją ar eurizaciją, iš tikrųjų galėtų leisti laisvai cirkuliuoti visoms valiutoms. Tik tiek, kad reikėtų vis tiek turėti kokį vertės matą, kad išspręsti valstybės išlaidų ir mokesčių surinkimo apskaitos problemas. Dėl privačių valiutų, tai jų yra internete. Tik tiek, kad joms yra labai sunku įgyti pasitikėjimą, tam reikia daug pastangų ir laiko, o ir valstybės nenori konkurentų. "Doc" <giedriusc_aciunereikia_@gmail.com> wrote in message news:hdkfqe$ks3$1@trimpas.omnitel.net... Be abejo kol yra ekonomiškai stiprių šalių, turinčių pinigų leidybos monopolį, su krizėmis kovoti nelengva. Tačiau net ir tokiai mažai šaliai kaip Lietuva stipriai padėtų legal tender galias turinčių pinigų panaikinimas, t.y. nustojimas drausti žmonėms neimti nepatinkančių pinigų ir leisti savo pinigus. Tada atsitiktų bet_kas aprašyti procesai ir labai greitai blogų pinigų (fiat money) niekas tiesiog nebeimtų, tiksliau imtų tik tiek, kiek jų reikėtų importui apmokėti. -- Doc "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:hdkclj$h66$1@trimpas.omnitel.net... > Matai, tą pinigų kiekio svyravimą šiuolaikinėje globalizuotoje ekonomikoje > sunku suvaldyti, o mažesnėms šalims to daryti iš viso neįmanoma. Štai kad > ir Lietuva (ir kitos Baltijos šalis) - ar galėjo jos sustabdyti to burbulo > pūtimą ir jo sprogimą? Netgi ir vykdydamas savarankišką pinigų politiką ir > puikiai prognozuodamas situaciją, LB vargu ar ką galėtų padaryti prieš > Skandinavijos bankų pinigų srautus. O šiuolaikiniame pasaulyje dar yra > visokie pensijų fondai, valdantys iki trilijonų dolerių. Tokios struktūros > gali sukelti ir sprogdinti bubulus ne tik mažoje valstybėlėje, bet ir > nemažame regione. Kaip buvo XX a pabaigoje Pietryčių Azijoje? Eilę metų > ten visi investavo ir pūtė burbulą iki Tailandas 1997 m. paskelbė > defaultą. Tada visi investitoriai staigiai atitraukė kapitalą, sukeldami > viso regiono krizę.