nieks ir nesako, kad jie buvo "gurmanai" :) Bet jie buvo priversti suvartoti viską iki paskutinio, taip atsirado pica, paella, fondu, rissoto ir begalė kitų visame pasaulyje žinomų patiekalų. Bet iš esmės tame regione maisto buvo pakankamai ir jis gaminosi savaime, palyginti su šiaure. Todėl buvo daugiau galimybių su juo išsidirbinėti, derinti, naudoti pagardus, kurių irgi buvo debesis. Dabar tai vadinama "gurmanais". Bet pas mus (sakykim, šiauresniuose kraštuose) tas gurmaniškumas kažkoks dirbtinis, persuktas, bandomas sukišti į kažkokias taisykles ar rėmus iki beprotybės (bio-eko-E-autentiškumo-raganų medžioklė). O mediteranijoje tai vyksta tarsi savaime ir tai ne taisyklės, o menas. Su pasimėgavimu. Nežinau, ar aiškiai aš čia viską apsapaliojau, bet, manau, kiekvienas ten buvęs (gal ne turistų nuočiulpose) kažką panašaus pajunta. Negana vien tik receptą žinoti, kad pavyktų tai pagaminti. Tada prasideda visokie "pas mus tokių produktų nėra". Yra tų produktų. Esmė ta, kad natūralūs produktai yra skirtingo skonio, tai ne makdonaldo kaulų vyniotiniai. Kad būtų skanu, reikia kurti, o ne matuoti "Edvinas" <edvinas@namie.lt> wrote in message news:i9cfj7$nnf$2@trimpas.omnitel.net... > 2010-10-16 17:10, ALORA rašė: >> pas saujelę turtuolių, apie kuriuos laikraščiai rašė :) Bet tradiciją >> kuria ne jie > > Netikiu, kad varguomenė ten buvo gurmanai. Valgė bile ką, kad badu > nemirtų. > > -- > Edvinas