neishvelgiu humoro

-- 
-- 
 Best regards,

 MAXX
  Dodge Grand Caravan'02 3,3
 Audi A3 '00 1.8T quattro
--
"Yvl" <chiornyj@bumer.lt> wrote in message 
news:jr9udo$6d5$1@trimpas.omnitel.net...
> Viena is televiziju, savo pavadinime turinti skaiciu "3?, rodo tikrai 
> idomia laida. Ja veda zurnalistas (?)  (suabejojau, nes televizijos 
> atstovas ji vadino tik publicistu) Kristupas.
>
> Sakydamas, kad laida idomi esu visiskai nuosirdus. Mano manymu, tai tikrai 
> unikali laida, savo tekstais ganetinai ryskiai issiskirianti is kitu. 
> Laidos vedejas tikrai unikaliai moka sakyti nepaprastai dramatiskus 
> tekstus visiskai rimtu veidu.
>
> Visiskai pripazindamas, kad iki tos laidos tekstu rasytoju man dar labai 
> labai toli, kartais kukliai bandau isivaizduoti kaip viena ar kita 
> istorija skambetu sioje laidoje.
>
> Tai bus antrasis bandymas. Pirma galite rasti cia.
>
> "Gerbiami ziurovai.
>
> Papasakosiu Jums kvapa gniauziancia vieno ryto istorija, kuri visam laikui 
> isireze i visu sirdis.
>
> Ramus, niekuo neissiskiriantis treciadienio vakaras nezadejo nieko blogo. 
> Padangeje nesikaupe bloga pranasaujantys debesys, nepute siaures vejas, 
> net sunys ramiai miegojo salia savo budu net nebandydami gailiai inksti ar 
> ieskoti prieglobscio nuo galimo pavojaus.
>
> Minia, kaip visada vakarojanti iprastoje vietoje, buvo rami. Kaip ir 
> kiekviena vakara iki pat ausros nerimo tylus, po budriomis ramybes 
> saugotoju kojomis linkstancios zoles snarejimas, tyliai riedejo netyciomis 
> koja paspirti kelio grumsteliai, i tamsu nakties dangu kilo lauzu sviesa, 
> maldos ir nuosirdus tikejimas teisybe.
>
> Niekas, net ir budriausieji, pajute gaivius salto vejo prisilietimus, 
> negalejo itarti, kad tai yra perspejimai, jog pavojus ir blogis atslenka 
> prisidengdamas tamsa.
>
> Svintant rytui, kai tylus surmulys ir maldos jau buvo aprimusios, o 
> saugotojai svajingomis akimis viltingai zvelge i rytus laukdami pirmuju 
> saules spinduliu, atslinko Jie. Ju buvo mazdaug 240. Jie radosi is visu 
> tamsiu kampu, vaziavo autobusais, masinomis, ejo pesciomis. Aplinka pamazu 
> eme pildytis keista, net tamsoje matoma bjauria, salotiskai zalia spalva. 
> Ju akys buvo pasruvusios krauju, nesvariais darbais suteptos rankos 
> slepiamos po pirstinemis, o sirdys dengiamos po nepersaunamomis liemenemis 
> nuo sviesos ir gerio. Tiesa, kai kurie net nebande sleptis po sviesiomis 
> liemenemis - jie buvo apsirenge juoda, savo sielu juoduma primenancios 
> spalvos apranga. Taciau net ir blogio vedami ir palaikomi, jie bijojo 
> sviesiu gerio ir atgimstancio teisingumo spinduliu - ne veltui taikioje, 
> nepriklausomoje salyje jie buvo apsiginklave lazdomis, skydais, devejo 
> salmus, vedesi siaubingus, prisiminimus apie naciu koncentracijos 
> stovyklas sukeliancius sunis.
>
> Visiskai nesuprantamu ir baisiu tikslu vedami jie uztvere gatves, klojo 
> spygliuotas vielas ant kelio, niekam neleido prieiti ir matyti savo juodo 
> darbo vaisiu. Kaip patys pikciausi ir baisiausi pasaulio diktatoriai, jie 
> atitvere laisves, tiesos ir doros siekianciuju grupele nuo likusio 
> pasaulio, taip siekdami uzgniauzti siu zmoniu sirdziu skleidziamus sviesos 
> ir gerio spindulius.
>
> Visi saugotojai, atsidure apsuptyje, suprato, kad atejo lemiama valanda. 
> Kad jie yra vienintele, teisingumo ir tikejimo sala tamsybiu apsuptyje.
>
> -Jau jama! Jau jama! - girdejosi suksniai su nevilties gaidelemis.
>
> Visi suprato, kad trauktis nebera kur. Tai prasidejo.
>
> Taip, kaip ir Baltijos kelyje, kaip ginant televizijos boksta, kaip 
> kovojant uz Tevynes laisve, zmones susikibo uz ranku, meldesi, klaupesi 
> ant keliu, maldavo Ju atsikvoseti. Net ir tada, kai Tevyne valde 
> okupantai, ju saltakraujai smogikai nedriso kelti rankos pries taikius 
> gyventojus, paminti ju orumo, tikejimo, vilties. Tauciau si karta priesais 
> stovejo daug blogesni zmones, kuriuos verta vadinti nebent sunimis.
>
> Jie nieko nepaise. Jie stume visiskai netrukdancius saugotojus tolyn, 
> dauze ir sparde senukus, parkritusius paimti bloguju jegu is ranku 
> ismustos Lietuvos veliavos su uzrasu "Mes laimesim", neleido melstis, 
> pazeidinejo Konstitucija, ES sutarti ir trype zmogaus teises.
>
> Stumdomu ir musamu zmoniu akyse suspindo pykcio zybsniai - prie taip 
> stropiai saugoto namo atvyko visos sios blogio imperijos organizatore, 
> korumpuotu teismu sprendimu vykdytoja, pedofilu klano pakalike ir gyneja, 
> besirde moteris ir Tevynes isdavike, save isdidziai bevadinanti Antstole. 
> Tarsi nepastebedama asaru isvagotu zmoniu veidu ir negirdedama ju maldu, 
> ji, savo parankiniu sudarytu koridoriumi, nuejo prie be gynybos likusio 
> namo, kuriame buvo tik visu gyneju vade N, D, du kunigai ir dar keli 
> zmones.
>
> Itampa augo.
>
> N, supratusi situacijos beviltiskuma, visais imanomais budais stengesi 
> atidaryti namo duris, kurios tarytum besipriesindamos blogio imperijos 
> pasiuntiniams, uzstrigo. Ji suko duru rakta, taciau spyna nejudejo. Ji 
> bande atidaryti terasos duris, drebanciomis ir isbalusiomis rankomis 
> spausdama ju rankena, taciau ji buvo tarytum iskalta is vientisos uolos ir 
> nepajudejo is vietos.
>
> Name tvyrojo neviltis, sklido maldos, neuzilgo turejo prasideti egzorcizmo 
> seansas.
>
> Vaizdo kameros, sumontuotos name, veike net ir tada, kai buvo isjungta 
> elektra - ju darba palaike viltis, tikejimas ir sirdziu skleidziama meile. 
> Tapo aisku - net namas priesinosi klano pasiuntiniams, net betono 
> konstrukcijos demonstravo daugiau atjautos, meiles ir vilties nei tie, 
> kurie visomis isgalemis stengesi pakliuti i vidu.
>
> N, privedusi D prie lango, bande paaiskinti tiems bestijoms, kad 
> svarbiausia yra tai, ko nori mergaite! Ji vis klausinejo vargseles, ko gi 
> ji norinti.
>
> -Nenoriu niekur eiti, nenoriu niekur eiti, mikrobangeje kaip tik syla 
> kebabas, o saldytuve vesta alus, nenoriu niekur eiti. - tyliai snabzdejo 
> issigandusi mazyle.
>
> Niekas nenustebo, kad siu, is sirdies istartu nekaltu zodziu negirdejo 
> prie pat namo stoveje klano tarnai, nors tai isgirdo visas likes pasaulis.
>
> Pasigirdo smugiai i terasos duris - klanas eme pulti. Trapus stiklas, 
> turintis atlikti tik dekoratyvine funkcija, nepajudinamai atlaike viena po 
> kito sekancius galingo tarano smugius. Nors po kiekvieno naujo smugio 
> stikle atsirasdavo vis daugiau itrukimu, panasiu i per skausmo isvagota 
> veida tekancias asaras, durys buvo neiveikiamos.
>
> Taciau klanas ne nezadejo pasiduoti. Suprate ne tik tai, kad negales 
> iveikti trapaus stiklo, bet ir pajute giliai pasleptos sazines skausma, 
> atsispindejusi skilinejanciame stikle, jie nusprende eiti prie kitu duru. 
> Prie tu, kuriose nera stiklo, atspindincio ju sutrypta sazine.
>
> Tvirtos, sarvuotos durys gailiai vaitojo ir krupciojo nuo kietmetalio 
> pjuklo skleidziamu zariju, zyranciu is pjaunamu vyriu. Zmones, stovintys 
> lauke ir namo viduje, susieme uz ranku, maldomis uztvinde visa aplinkine 
> erdve. Klano tarnu pjuklas eme strigineti. Pjuklas, kuris iprastomis 
> salygomis iveiktu vyrius per kelias sekundes, beviltiskai sukosi maldomis 
> apsaugotu vyriu pavirsiuje. Jie nervavosi. Tai, ka jie planavo padaryti 
> dar tamsos priedangoje, uzsitese, o saules spinduliai vis labiau sekino 
> juodasias galias.
>
> Taciau kas gi gali atsilaikyti pries brutualia jega? Ar paprastos durys 
> gali buti kliutis klano armijos pasitelktai jegai? Durys, vaitodamos it 
> luztanti, apsunkusi nuo vaisiu obels saka, luzo ir paskutine kliutis klano 
> kelyje buvo pasalinta.
>
> Tarytum tik to ir telaukes, prie namo dideliu greiciu, pazeisdamas KET ir 
> Saugaus eismo istatyma, prileke baltas autobusiukas. Visi jame buve zmones 
> buvo neprisisege saugos dirzu. Aplinkiniai buvo tuo pasipiktine. Saugotoju 
> siaubui is jo islipo biologine.
>
> Lyg to dar butu maza, akylesni aplinkiniai jos sebru rankose pastebejo 
> psichotropine antklode, kurios veikimas visiems buvo zinomas - tai buvo 
> papildomas galunes priauginantis ginklas.
>
> Minia susiubavo ir pabande imtis nors kazkokiu veiksmu. Kai kurie tiesiog 
> stengesi paimti trispalves is po klano vergu koju, kai kurie tiesiog 
> norejo pasiekti validoli, kuri buvo pasideje kieme, i kuri nebeleido ieiti 
> klanas. Visos pastangos buvo bergzdzios.
>
> Sunys. nieksai. gyvuliai. p^%los. py$%#!%s tai. tai vieninteliai zodziai, 
> kurie galejo ateiti i galva bet kuriam, nors krisleli sazines ir sveiko 
> proto turinciam zmogui matant, kaip is namo nesamas kunelis, uzdengtas 
> psichotropine antklode.
>
> Atlike savo juoda darba Jie eme skirstytis. Neskubedami, tarsi 
> paniekinamai is leto minantys ant dar svieziu zaizdu ir su pasitenkinimu 
> stebintys besisunkianti skausma.
>
> Saugotojai skausmo kupinomis akimis stebejo tustejancia aplinka. Ju 
> tikejimas buvo sutryptas, isniekintas, nuleistas i kanalizacija.
>
> Keliuku, genami vejo, tyliai ir dramatiskai snaredami nuriedejo keli 
> Salsola kali krumai. Niekas nebeseke ju akimis, gatveje nebuvo nei vieno 
> sena padanga zaismingai gainiojancio vaikezo, krepsinio aiksteleje liudnai 
> gulejo vienisa oranzine pusle.
>
> Miestelyje buvo tylu. Nutilo ne tik iki tol tolumoje amseje sunys, bet ir 
> pavasario ryto siluma besidziauge pauksciai. Girdejosi tik tylus, asaromis 
> suvilgytos zemes vaitojimas.
>
> Butent taip vyko ta nelemtoji, siaubingiausia nepriklausomybes istorijoje 
> policijos operacija. Niekas neabejoja, kad sios gedos niekada gyvenime 
> nebegales nusiplauti nei operacijos dalyviai, nei jos planuotojai, nei 
> niekuo deti zmones, tai mate tik per televizoriu ekranus. Tevyne amziams 
> pasinere i tamsa.
>
> Zmones, kurie atliko si juoda darba, bus visam laikui irasyti i 
> juodziausius pasaulio istorijos puslapius. Tokie nusikaltimai negali buti 
> pamirsti, tokiems zmonems negali buti atleista, uz ta darba jie turi buti 
> persekiojami visa likusi gyvenima.
>
> Isvadas pasidarykite patys."
>