užstatykime repeat'ą ir kartosim visą naktį. yeah! :D

"viska_dare_vienas" <a@a.lt> wrote in message news:jrbsnc$la0$1@trimpas.omnitel.net...
> 
> na na na - prasyciau detaliau (viens kieme vazineja, berods su 933)
> 
> siaip man idomu butu placiau zinoti ir apie valstybiniu numeriu pageidavimu "sistemas", jei galima
> 
> is anksto AČIŪ
> 
> "zZz" <zZz@zirzilia.lt> wrote in message news:jrb00j$6qg$1@trimpas.omnitel.net...
>> :DDDDDDD
>> nice
>> labai primena tą gudrų dėdę iš turinčio skaičių “3″. net du kartus! :DDD
>> 
>> 
>> "Yvl" <chiornyj@bumer.lt> wrote in message 
>> news:jr9udo$6d5$1@trimpas.omnitel.net...
>>> Viena iš televizijų, savo pavadinime turinti skaičių “3″, rodo tikrai 
>>> įdomią laidą. Ją veda žurnalistas (?)  (suabejojau, nes televizijos 
>>> atstovas jį vadino tik publicistu) Kristupas.
>>>
>>> Sakydamas, kad laida įdomi esu visiškai nuoširdus. Mano manymu, tai tikrai 
>>> unikali laida, savo tekstais ganėtinai ryškiai išsiskirianti iš kitų. 
>>> Laidos vedėjas tikrai unikaliai moka sakyti nepaprastai dramatiškus 
>>> tekstus visiškai rimtų veidu.
>>>
>>> Visiškai pripažindamas, kad iki tos laidos tekstų rašytojų man dar labai 
>>> labai toli, kartais kukliai bandau įsivaizduoti kaip viena ar kita 
>>> istorija skambėtų šioje laidoje.
>>>
>>> Tai bus antrasis bandymas. Pirmą galite rasti čia.
>>>
>>> “Gerbiami žiūrovai.
>>>
>>> Papasakosiu Jums kvapą gniaužiančią vieno ryto istoriją, kuri visam laikui 
>>> įsirėžė į visų širdis.
>>>
>>> Ramus, niekuo neišsiskiriantis trečiadienio vakaras nežadėjo nieko blogo. 
>>> Padangėje nesikaupė bloga pranašaujantys debesys, nepūtė šiaurės vėjas, 
>>> net šunys ramiai miegojo šalia savo būdų net nebandydami gailiai inkšti ar 
>>> ieškoti prieglobsčio nuo galimo pavojaus.
>>>
>>> Minia, kaip visada vakarojanti įprastoje vietoje, buvo rami. Kaip ir 
>>> kiekvieną vakarą iki pat aušros nerimo tylus, po budriomis ramybės 
>>> saugotojų kojomis linkstančios žolės šnarėjimas, tyliai riedėjo netyčiomis 
>>> koja paspirti kelio grumsteliai, į tamsų nakties dangų kilo laužų šviesa, 
>>> maldos ir nuoširdus tikėjimas teisybe.
>>>
>>> Niekas, net ir budriausieji, pajutę gaivius šalto vėjo prisilietimus, 
>>> negalėjo įtarti, kad tai yra perspėjimai, jog pavojus ir blogis atslenka 
>>> prisidengdamas tamsa.
>>>
>>> Švintant rytui, kai tylus šurmulys ir maldos jau buvo aprimusios, o 
>>> saugotojai svajingomis akimis viltingai žvelgė į rytus laukdami pirmųjų 
>>> saulės spindulių, atslinko Jie… Jų buvo maždaug 240. Jie radosi iš visų 
>>> tamsių kampų, važiavo autobusais, mašinomis, ėjo pėsčiomis. Aplinka pamažu 
>>> ėmė pildytis keista, net tamsoje matoma bjauria, salotiškai žalia spalva. 
>>> Jų akys buvo pasruvusios krauju, nešvariais darbais suteptos rankos 
>>> slepiamos po pirštinėmis, o širdys dengiamos po neperšaunamomis liemenėmis 
>>> nuo šviesos ir gėrio. Tiesa, kai kurie net nebandė slėptis po šviesiomis 
>>> liemenėmis – jie buvo apsirengę juoda, savo sielų juodumą primenančios 
>>> spalvos apranga. Tačiau net ir blogio vedami ir palaikomi, jie bijojo 
>>> šviesių gėrio ir atgimstančio teisingumo spindulių – ne veltui taikioje, 
>>> nepriklausomoje šalyje jie buvo apsiginklavę lazdomis, skydais, dėvėjo 
>>> šalmus, vedėsi siaubingus, prisiminimus apie nacių koncentracijos 
>>> stovyklas sukeliančius šunis.
>>>
>>> Visiškai nesuprantamų ir baisių tikslų vedami jie užtvėrė gatves, klojo 
>>> spygliuotas vielas ant kelio, niekam neleido prieiti ir matyti savo juodo 
>>> darbo vaisių. Kaip patys pikčiausi ir baisiausi pasaulio diktatoriai, jie 
>>> atitvėrė laisvės, tiesos ir doros siekiančiųjų grupelę nuo likusio 
>>> pasaulio, taip siekdami užgniaužti šių žmonių širdžių skleidžiamus šviesos 
>>> ir gėrio spindulius.
>>>
>>> Visi saugotojai, atsidūrę apsuptyje, suprato, kad atėjo lemiama valanda. 
>>> Kad jie yra vienintelė, teisingumo ir tikėjimo sala tamsybių apsuptyje.
>>>
>>> -Jau jama! Jau jama! – girdėjosi šūksniai su nevilties gaidelėmis.
>>>
>>> Visi suprato, kad trauktis nebėra kur. Tai prasidėjo.
>>>
>>> Taip, kaip ir Baltijos kelyje, kaip ginant televizijos bokštą, kaip 
>>> kovojant už Tėvynės laisvę, žmonės susikibo už rankų, meldėsi, klaupėsi 
>>> ant kelių, maldavo Jų atsikvošėti… Net ir tada, kai Tėvynę valdė 
>>> okupantai, jų šaltakraujai smogikai nedrįso kelti rankos prieš taikius 
>>> gyventojus, paminti jų orumo, tikėjimo, vilties… Taučiau šį kartą priešais 
>>> stovėjo daug blogesni žmonės, kuriuos verta vadinti nebent šunimis…
>>>
>>> Jie nieko nepaisė. Jie stūmė visiškai netrukdančius saugotojus tolyn, 
>>> daužė ir spardė senukus, parkritusius paimti blogųjų jėgų iš rankų 
>>> išmuštos Lietuvos vėliavos su užrašu „Mes laimėsim“, neleido melstis, 
>>> pažeidinėjo Konstituciją, ES sutartį ir trypė žmogaus teises.
>>>
>>> Stumdomų ir mušamų žmonių akyse suspindo pykčio žybsniai – prie taip 
>>> stropiai saugoto namo atvyko visos šios blogio imperijos organizatorė, 
>>> korumpuotų teismų sprendimų vykdytoja, pedofilų klano pakalikė ir gynėja, 
>>> beširdė moteris ir Tėvynės išdavikė, save išdidžiai bevadinanti Antstole. 
>>> Tarsi nepastebėdama ašarų išvagotų žmonių veidų ir negirdėdama jų maldų, 
>>> ji, savo parankinių sudarytu koridoriumi, nuėjo prie be gynybos likusio 
>>> namo, kuriame buvo tik visų gynėjų vadė N, D, du kunigai ir dar keli 
>>> žmonės.
>>>
>>> Įtampa augo.
>>>
>>> N, supratusi situacijos beviltiškumą, visais įmanomais būdais stengėsi 
>>> atidaryti namo duris, kurios tarytum besipriešindamos blogio imperijos 
>>> pasiuntiniams, užstrigo. Ji suko durų raktą, tačiau spyna nejudėjo. Ji 
>>> bandė atidaryti terasos duris, drebančiomis ir išbalusiomis rankomis 
>>> spausdama jų rankeną, tačiau ji buvo tarytum iškalta iš vientisos uolos ir 
>>> nepajudėjo iš vietos.
>>>
>>> Name tvyrojo neviltis, sklido maldos, neužilgo turėjo prasidėti egzorcizmo 
>>> seansas.
>>>
>>> Vaizdo kameros, sumontuotos name, veikė net ir tada, kai buvo išjungta 
>>> elektra – jų darbą palaikė viltis, tikėjimas ir širdžių skleidžiama meilė. 
>>> Tapo aišku – net namas priešinosi klano pasiuntiniams, net betono 
>>> konstrukcijos demonstravo daugiau atjautos, meilės ir vilties nei tie, 
>>> kurie visomis išgalėmis stengėsi pakliūti į vidų.
>>>
>>> N, privedusi D prie lango, bandė paaiškinti tiems bestijoms, kad 
>>> svarbiausia yra tai, ko nori mergaitė! Ji vis klausinėjo vargšelės, ko gi 
>>> ji norinti…
>>>
>>> -Nenoriu niekur eiti, nenoriu niekur eiti, mikrobangėje kaip tik šyla 
>>> kebabas, o šaldytuve vėsta alus, nenoriu niekur eiti… – tyliai šnabždėjo 
>>> išsigandusi mažylė…
>>>
>>> Niekas nenustebo, kad šių, iš širdies ištartų nekaltų žodžių negirdėjo 
>>> prie pat namo stovėję klano tarnai, nors tai išgirdo visas likęs pasaulis.
>>>
>>> Pasigirdo smūgiai į terasos duris – klanas ėmė pulti. Trapus stiklas, 
>>> turintis atlikti tik dekoratyvinę funkciją, nepajudinamai atlaikė vieną po 
>>> kito sekančius galingo tarano smūgius. Nors po kiekvieno naujo smūgio 
>>> stikle atsirasdavo vis daugiau įtrūkimų, panašių į per skausmo išvagotą 
>>> veidą tekančias ašaras, durys buvo neįveikiamos.
>>>
>>> Tačiau klanas nė nežadėjo pasiduoti. Supratę ne tik tai, kad negalės 
>>> įveikti trapaus stiklo, bet ir pajutę giliai paslėptos sąžinės skausmą, 
>>> atsispindėjusį skilinėjančiame stikle, jie nusprendė eiti prie kitų durų. 
>>> Prie tų, kuriose nėra stiklo, atspindinčio jų sutryptą sąžinę…
>>>
>>> Tvirtos, šarvuotos durys gailiai vaitojo ir krūpčiojo nuo kietmetalio 
>>> pjūklo skleidžiamų žarijų, žyrančių iš pjaunamų vyrių. Žmonės, stovintys 
>>> lauke ir namo viduje, susiėmę už rankų, maldomis užtvindė visą aplinkinę 
>>> erdvę. Klano tarnų pjūklas ėmė striginėti… Pjūklas, kuris įprastomis 
>>> sąlygomis įveiktų vyrius per kelias sekundes, beviltiškai sukosi maldomis 
>>> apsaugotų vyrių paviršiuje. Jie nervavosi. Tai, ką jie planavo padaryti 
>>> dar tamsos priedangoje, užsitęsė, o saulės spinduliai vis labiau sekino 
>>> juodąsias galias…
>>>
>>> Tačiau kas gi gali atsilaikyti prieš brutualią jėgą? Ar paprastos durys 
>>> gali būti kliūtis klano armijos pasitelktai jėgai? Durys, vaitodamos it 
>>> lūžtanti, apsunkusi nuo vaisių obels šaka, lūžo ir paskutinė kliūtis klano 
>>> kelyje buvo pašalinta.
>>>
>>> Tarytum tik to ir telaukęs, prie namo dideliu greičiu, pažeisdamas KET ir 
>>> Saugaus eismo įstatymą, prilėkė baltas autobusiukas. Visi jame buvę žmonės 
>>> buvo neprisisegę saugos diržų. Aplinkiniai buvo tuo pasipiktinę. Saugotojų 
>>> siaubui iš jo išlipo biologinė…
>>>
>>> Lyg to dar būtų maža, akylesni aplinkiniai jos sėbrų rankose pastebėjo 
>>> psichotropinę antklodę, kurios veikimas visiems buvo žinomas – tai buvo 
>>> papildomas galūnes priauginantis ginklas.
>>>
>>> Minia susiūbavo ir pabandė imtis nors kažkokių veiksmų. Kai kurie tiesiog 
>>> stengėsi paimti trispalves iš po klano vergų kojų, kai kurie tiesiog 
>>> norėjo pasiekti validolį, kurį buvo pasidėję kieme, į kurį nebeleido įeiti 
>>> klanas. Visos pastangos buvo bergždžios…
>>>
>>> Šunys… niekšai… gyvuliai… p^%los… py$%#!%s tai… tai vieninteliai žodžiai, 
>>> kurie galėjo ateiti į galvą bet kuriam, nors krislelį sąžinės ir sveiko 
>>> proto turinčiam žmogui matant, kaip iš namo nešamas kūnelis, uždengtas 
>>> psichotropine antklode…
>>>
>>> Atlikę savo juodą darbą Jie ėmė skirstytis. Neskubėdami, tarsi 
>>> paniekinamai iš lėto minantys ant dar šviežių žaizdų ir su pasitenkinimu 
>>> stebintys besisunkiantį skausmą.
>>>
>>> Saugotojai skausmo kupinomis akimis stebėjo tuštėjančią aplinką. Jų 
>>> tikėjimas buvo sutryptas, išniekintas, nuleistas į kanalizaciją.
>>>
>>> Keliuku, genami vėjo, tyliai ir dramatiškai šnarėdami nuriedėjo keli 
>>> Salsola kali krūmai. Niekas nebesekė jų akimis, gatvėje nebuvo nei vieno 
>>> seną padangą žaismingai gainiojančio vaikėzo, krepšinio aikštelėje liūdnai 
>>> gulėjo vieniša oranžinė pūslė.
>>>
>>> Miestelyje buvo tylu. Nutilo ne tik iki tol tolumoje amsėję šunys, bet ir 
>>> pavasario ryto šiluma besidžiaugę paukščiai. Girdėjosi tik tylus, ašaromis 
>>> suvilgytos žemės vaitojimas.
>>>
>>> Būtent taip vyko ta nelemtoji, siaubingiausia nepriklausomybės istorijoje 
>>> policijos operacija. Niekas neabejoja, kad šios gėdos niekada gyvenime 
>>> nebegalės nusiplauti nei operacijos dalyviai, nei jos planuotojai, nei 
>>> niekuo dėti žmonės, tai matę tik per televizorių ekranus. Tėvynė amžiams 
>>> pasinėrė į tamsą.
>>>
>>> Žmonės, kurie atliko šį juodą darbą, bus visam laikui įrašyti į 
>>> juodžiausius pasaulio istorijos puslapius. Tokie nusikaltimai negali būti 
>>> pamiršti, tokiems žmonėms negali būti atleista, už tą darbą jie turi būti 
>>> persekiojami visą likusį gyvenimą…
>>>
>>> Išvadas pasidarykite patys.”
>>> 
>>