matai oniuka protingi adminai dare +++++ "Tomas M." wrote in message news:ilki0c$l50$1@trimpas.omnitel.net... Penktadienį vakare įvyko katastrofa. Pamiro mano mylimas kompas. O juk tarėmės su Linu susitikti vakare čate one.lt… Na, patys suprantate… Karoče siaubinga tragedija pareina… O ką daryti? Paskambinau Andriui – adminui iš mūsų ofiso, paprašiau: – Andriuk, būk tu žmogus, padėk, tipo, aš viską padarysiu… Ir taip toliau… Jis kažkodėl pasakė, kad tiesiog dievina blondines. Man, aišku, buvo labai malonu, tik pasirodė, kad jis kažkaip ironiškai tai pasakė… Na, nesvarbu… - Andriuk. – sakau. – Daryk ką nors! Asmeninis gyvenimas juk žlunga! Tada jis pasakė, kad dabar pabandys įeiti į mane distanciniu būdu… Aš atsakiau, kad, tipo, neprieštarauju virtualui… Betgi ne taip iškart! O ir Linas gi laukia! Jis numykė dar kažką malonaus apie blondines… ir pradėjo garsiai klapsėti klavišais. Paskui staiga pasakė, kad jo ipiukas nepralenda į mano proksę… Ir kaip visada, per subinę… Aš ne iškart supratau, ką jis turėjo omenyje… bet kai jis pridūrė, kad teks pasidulkinti… iškart susiprotėjau supratau, kad teks… O ko nepadarysi vardan mylimojo? Mylimojo kompo? Bet man nesinorėjo per sbn… Ir aš nedrąsiai pasidomėjau: – Gal, vis dėlto, per proksę? Vietoj atsakymo, jis pradėjo rėkti, ir apskritai ėmė elgtis taip orališkai, kad supratau, jog geriau patylėti, nes vienos sbn… man nebeužteks… - Gerai. – sakau. – Andriuk, aš su viskuo sutinku, tik padaryk, kad kompas veiktų. Jis sako: – Tuoj atvažiuosiu. Na, aiškus dalykas, tokiam reikalui reikia atvažiuoti, ne viskas gi virtualiai darosi. Bet dėl visa ko pasidomėjau, kaip ten bus su apsisaugojimu? Jis atsakė, kad kasperis pas jį jau stovi, kai atvažiuos – įstatys jį man. Oho! – pamaniau. Gal jis tikrai neblogas vyrukas? Ir kasperis pas jį… jau… Na, jeigu jam jau šitaip nekantru… ir dar su tokiu ipiuku… Gerai jau, gerai, bala nematė to apsisaugojimo. Andriukas atvažiavo greitai. Ir iškart – prie kompo, į mane net nepašnairavo. O aš – su peniuaru… Klausiu, kaip reikalai, Andriuk? Jis atsako, kad su hardu viskas normaliai… Na, aš juk mokykloje anglų mokiausi, iškart susiprotėjau, apie ką jisai… Na, kad kasperis pas jį veri hard… Sėdi, žiūri į ekraną, sako, tuoj tau tą kasperį įstatysiu. Tai statytų jau ar ką? Jau ir man pačiai kažkaip… hm… O jis sėdi, blin, ir klapsi klavišais! - Andriuk. – sakau. – Gal jau laikas arčiau proksės? O jis klausia, ko man ta proksė taip parūpo? O kaipgi? – atsakau. – Pats suerzinai, o dabar prie kompo prilipai! Žodžiu, priėjau aš prie jo ir atsisėdau savo prokse tiesiai jam ant kelių… Žodžiu, chebra, viskas buvo nuostabu. Ipiukas pas jį tiesiog klasiškas, labai hard. Tikras kasperis. Ir mano proksę puikiausiai atitiko, nereikėjo jokių “per sbn”. O ir kompas pradėjo veikti. Ten, pasirodo, jam kažkoks laidelis buvo atsilitavęs. O vat su Linu taip ir nesusitikau. Patys suprantat – ne jis rūpėjo. -- Tomas M. I'm free & for free