Tema: Re: Pensininkai, valstybe ir mes
Autorius: Glebas
Data: 2018-02-09 10:49:12
Konkrečiai šiuo atveju buvo paminėta darbuotoja, dirbanti biudžetinėje
organizacijoje.
Tai nėra privatus verslas. Daryk ką nori, bet tai nebuvo, nėra ir nebus
net panašu. Ten specifiniai reikalavimai, specifiniai atlyginimai.
Jaunas vadybininkas, atėjęs su super progresyviomis idėjomis ten greitai
atšąla, nes pvz. kartais per dieną reikia pasirašyti kelis šimtus
atrodytų beprasmių popierių. Bet be to nesigauna - tokie įstaigos
reikalavimai.
Kodėl ten nėra jaunimo? Nes už tokius pinigus ir į tokį krūvį jaunimas
tiesiog neina.
Nereikia manyti, kad tie, kurie vadinami "valdininkais" nieko neveikia.
Jie turi daug darbų, kurių nesimato išoriškai, o atėjusiam iš šalies tie
darbai dar ir sukeltų šoką ir klausimą "o kam viso to reikia?". O to
reikia, nes to reikalauja n+1 įstatymų ir tvarkų, kurių valdininkas
tiesiog privalo laikytis.
Tamstos pasakymas, jog nesate vyresnio amžiaus darbe niekada nesatę
matęs nei kokybės asmeniškai mane stebina.
Taip, negaliu absoliutinti ir sakyti, kad visada taip yra, bet labai
dažnu atveju ir ypač valstybės tarnyboje galioja posakis apie vagos
negadinantį seną arklį. Pakankamai dažnai pas vyresnio amžiaus
darbuotojus išoriškai tikrai nesimatys skubėjimo, lėkimo ir super
inovacijų, bet įsigilinus į jų veiklą gali pasimatyti toks paslaptingas
dalykas, vadinamas išmintimi. Va šito dalyko pas absoliučią daugumą
jaunų vadybininkų nėra net užuomazgų.
Tad ko gero amžina tema - ar geriau išmintingas bet nurašomas
pensininkas, ką tik sulaukęs 51-ojo gimtadienio, ar 22-ų metų amžiaus
progresyvių idėjų kupinas jaunuolis, ką tik baigęs prestižinės
specialybės studijas ir viską puikiai išmanantis teoriškai, bet dar
nesuprantantis, jog ne viskas pasaulyje vyksta pagal klasikinės vadybos
teorijos knygą, bet, nepaisant to, bandantis tuos metodus aktyviai ir
progresyviai taikyti rėkdamas "metam pensininkus lauk, jie dirba
šūdinai". Aš manyčiau, kad jie turi dirbti kartu, mokydamiesi vieni iš kitų.





On 2018-02-09 10:32, Doncius wrote:
> Tikrai nenurasau tik del amziaus. Bet kiek susiduriu su vyresnio amziaus
> zmonem - nei ten kokybes, nei kiekybes. Nekalbant apie inovacijas ir ju
> siulymus.