Gali nesutikti kiek sirdis geidzia. Taciau istatymas nenumato, kad galima sulaikyti tik ta krovini uz kurio vezima neatsiskaityta. Gali sulaikyti bet kuri krovini ir ne vien tik uz vezimo mokestcio nemokejima, bet ir uz kitu bet kokiu mokejimu pradelsima. 4. Vežėjas turi teisę sulaikyti jam perduotus krovinius ir bagažą, kol nebus sumokėtas jam priklausantis vežimo užmokestis ir kitos sumos, jeigu įstatymas ar vežimo sutartis nenustato ko kita." "6.69 straipsnis. Sulaikymo teisė 1. Kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. 2. Sulaikymo teisės realizavimo tvarką nustato šio kodekso ketvirtosios knygos normos. 6.813 straipsnis. Vežimo užmokestis 1. Už krovinių, keleivių ir bagažo vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimu, jeigu įstatymas nenustato ko kita. 2. Vežimo užmokestis už krovinių, keleivių ir bagažo vežimą viešuoju transportu nustatomas pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus tarifus. 3. Darbai ir paslaugos, kuriuos atlieka vežėjas krovinio siuntėjo prašymu, apmokami šalių susitarimu, jeigu nėra nustatyti tų darbų ar paslaugų tarifai. 4. Vežėjas turi teisę sulaikyti jam perduotus krovinius ir bagažą, kol nebus sumokėtas jam priklausantis vežimo užmokestis ir kitos sumos, jeigu įstatymas ar vežimo sutartis nenustato ko kita. 5. Jeigu įstatymo numatytais atvejais tam tikrų kategorijų keleiviams, kroviniams ar bagažui vežti yra nustatytos vežimo mokesčio lengvatos, su tuo susijusios vežėjų išlaidos kompensuojamos įstatymų nustatyta tvarka. DAIKTO SULAIKYMAS 4.229 straipsnis. Daikto sulaikymo teisės turinys 1. Kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. 2. Sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas. 3. Kiti įstatymai gali nustatyti kitokias daikto sulaikymo taisykles. 4.230 straipsnis. Daikto sulaikymo teisės nedalumas Daikto sulaikymo teisė nedaloma, todėl valdytojas gali sulaikyti visą valdomą daiktą, kol bus visiškai patenkintas jo reikalavimas. 4.231 straipsnis. Teisė į sulaikyto daikto vaisius 1. Daikto sulaikymo teisę turintis asmuo gali pasilikti sulaikyto daikto duodamus vaisius ir tuo patenkinti savo reikalavimus pirmiau už kitus kreditorius. 2. Iš lėšų už daikto duodamus vaisius pirmiausiai sumokamos palūkanos, po to tenkinami reikalavimai, kylantys iš pagrindinės prievolės. 4.232 straipsnis. Sulaikyto daikto laikymo sąlygos 1. Daikto sulaikymo teisę turintis asmuo privalo daiktą saugoti ir laikyti taip, kad būtų užtikrintas jo saugumas. 2. Sulaikyto daikto sulaikymo teisę turintis asmuo negali išnuomoti, įkeisti, kitaip daikto suvaržyti ar naudoti pagal tikslinę paskirtį, išskyrus tokį naudojimą, kuris būtinas daiktui išsaugoti, jeigu įstatymas nenustato ar daiktą sulaikęs asmuo ir daikto savininkas nesusitarė kitaip. 3. Jeigu daikto sulaikymo teisę turintis asmuo pažeidžia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas pareigas, skolininkas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu perduoti daiktą jam. 4.233 straipsnis. Išlaidų, susijusių su daikto sulaikymu, atlyginimas 1. Jeigu daikto sulaikymo teisę turintis asmuo turėjo sulaikyto daikto išlaikymo išlaidų, jis gali reikalauti iš daikto savininko atlyginti šias išlaidas, išskyrus atvejus, kai savininkas įrodo, kad tos išlaidos nebuvo būtinos. 2. Jeigu daikto sulaikymo teisę turintis asmuo daikto sulaikymo laikotarpiu padaro išlaidų, kurios padidina daikto vertę, jis gali reikalauti iš daikto savininko sumokėti pinigų sumą, kuria padidėjo daikto vertė, arba kitaip atlyginti šias išlaidas. 4.234 straipsnis. Ieškinio senatis sulaikymo atveju Daikto sulaikymo teisės įgyvendinimas neturi įtakos ieškinio senačiai, nustatytai reikalavimui, kurio teisę turi daikto valdytojas. 4.235 straipsnis. Sulaikymo teisės pabaiga 1. Skolininkas, pateikęs adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą, turi teisę reikalauti, kad daiktas būtų perduotas jam. 2. Daikto sulaikymo teisė baigiasi, kai valdytojas praranda valdymo teisę, išskyrus atvejus, kai daikto savininkui (skolininkui) sutikus daiktas išnuomojamas arba įkeičiamas kitiems asmenims. "Tomas" <nera@nera.nr> wrote in message news:h3eufm$91d$1@trimpas.omnitel.net... > nesutinku. mes uz sita krovini nesam jiems skolingi. jie neturi jokio > pagrindo taip elgtis. ne antstoliai juk yra. > kad butu paprasciau, gal isivaizduojam, kad mes nieko jiem ne skoloj uz > senus vezimus. > > "Ruta" <rutapeter@online.de> wrote in message > news:h3euan$8p5$1@trimpas.omnitel.net... > > Tai jei jūs savininkai - tuo labiau _yra_ teisinis pagrindas sulaikyti, > > nes pradeda groti visokios sąlygos. > > > > O būdas yra, jau minėtas keletą kartų: susimokėti. Tiek ir taip, kaip > > pavyks susitarti. Prieš pradedant tartis įsisąmoninus, kad visą košę patys > > ir užvirėt. > > > > > > Tomas schrieb: > >> mes savininkai. > >> na nejau nieko negalima padaryti? nejau laikys vezejai 30 dienu pas save > >> ta krovini? > >> > >> > >> "Vytautas J." <a@a.a> wrote in message > >> news:h3etll$7o4$1@trimpas.omnitel.net... > >>> krovinio savininkas jusu imone ar ne? > >>> > >>> "Tomas" <nera@nera.nr> wrote in message > >>> news:h3etdh$79k$1@trimpas.omnitel.net... > >>>> uz skolas jie neturi teises sulaikyti. Vienas dalykas yra skoliniai > >>>> isipareigojimai, o kitas dalykas yra krovinio pristatymo vilkinimas. > >>>> Be to, uz sita konkretu vezima nesam jiems skolingi. > >>>> > >>>> "pjezo" <kaminskiukas_trinti_@delfi.lt> wrote in message > >>>> news:h3epc9$ds$1@trimpas.omnitel.net... > >>>>> butinai kreipkites. > >>>>> tuomet jus dar isbarskins policija uz melaginga pranesima (jei > >>>>> nuslepsit > >>>>> kad sulaike uz skolas ir paduosit pareiskima kd dingo krovinys. > >>>>> > >>>>> > >>>>> p.s. tuda vam i daroga... > >>>>> > >>>>> "Tomas" <nera@nera.nr> wrote in message > >>>>> news:h3eg66$h6k$1@trimpas.omnitel.net... > >>>>>>> galvojam kreiptis i policija del dingusio krovinio. > >>>>>> > >>>> > >> >