Linas Petkevičius wrote: > Tai ir sakau - pardavinet butus, pradet dirbt juodais tik tam, kad > pablefuot - visiska nesamone. Pamastyt verta - bet tai ne argumentas > uzsiiminet nesamonemis ir erzinti kita puse. Bent jau jei ash atstovauciau > nutrenkta bobute, tokie kaltininko veiksmai mane tik nudziugintu ir sukeltu > apetita. Tavo siulomus veiksmus priimciau kaip nebloga kaledine dovana. Kad del tokios sumos taip daryt - taip, nesamone, bet kuo cia dziaugtis tai nematau ne vienai pusei, nebent advokatams. Na taip - viena puse tures dideli ieskini ir ka? - o kita puse, jei tik nores, tikrai sekmingai liks be turto ir be pajamu (siuo atveju, panasu, kad jo ir taip nelabai yra) ir nieko nemokes. Tai is to ieskinio bus tik pastovus nuostoliai, kai vis nesi pas antstoli, pats mokesi, o jis vis gris atgal isieskotino turto neradus. Is tikruju tai mane kartais stebina toks zmoniu nelogiskumas ir principingumas - abiem butu naudingiau cia susitarti ir vienam nuleisti suma, o kitam sumoketi. Bet esu mates realiu sitauciju kur is vistiek abi salys uzsispyrusios daro savo, nors joms is to tik nuostoliai. O posto autoriui tai patarciau siulyti mazesne suma, tik ne taip abstrakciai - kodel tiek daug, ir nepradeti gasdinti, kad kitaip nieko negausit, bet tiesiai nuvaziuoti is karto su pinigais ir sakyti - va cia ir dabar jums sumoku, pasirasykit kad visa zala jums atlyginta ir pretenziju neturit. O kitaip neaisku kada ir kiek jus cia prisiteisit - tai turetu suveikti.