"Linas Petkevičius" <linas@NONONOinfonova.lt> wrote in message 
news:hl0e4b$j1v$1@trimpas.omnitel.net...
> Je buciau rusio savininkas, tai turbut teikciau, kad mano atzvilgiu 
> sildymas, kanalizacija ir vandentiekis nera bendro naudojimo. Stogas ir 
> ventiliacija jau kaip ir visu gaunasi.

Logiška, bet yra nauja LAT išplėstinės kolegijos nutartis, įdedu tekstą 
žemiau. Atkreipkit į atsakovo argumentus, faktines aplinkybes ir teismo 
išaiškinimą.
Dokumentas atspausdintas iš teismų praktikos paieškos sistemos INFOLEX. 
Praktika (www.teismupraktika.lt)


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 
m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 
3K-7-515/2009.

http://www.infolex.lt/praktika/demo/Default.aspx?id=20&item=doc&aktoid=142115


Civilinė byla Nr. 3K-7-515/2009
Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų 
kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Egidijaus 
Baranausko, Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko, Algio Norkūno, Antano 
Simniškio (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal 
atsakovo Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos kasacinį 
skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 
kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje 
pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ Kaunuva“ ieškinį atsakovui 
Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl bendrijos 
susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir atsakovo priešieškinį 
dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys V. J., I. K., Z. R., Panevėžio 
miesto savivaldybės viešoji biblioteka.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilęs daugiabučio namo savininkų bendrijos ir jos nario – 
negyvenamųjų patalpų savininko – ginčas dėl teisių ir pareigų naudojantis 
bendrąja daline nuosavybe, pareigos proporcingai savo daliai apmokėti 
išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas 
įmokas, bendrosios dalinės nuosavybės dalies dydžio nustatymo.
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais, be kita ko, šiuos susirinkimo, 
įvykusio 2006 m. lapkričio 25 d., nutarimus:
1. Pirmo darbotvarkės klausimo nutarimą Nr. 1: Pagal parengtą investicijų 
projektą atlikti šilumos punktų renovaciją, šildymo sistemos remontą, 
laiptinių durų, langų keitimą, laiptinių remontą, butų langų keitimą, 
balkonų remontą, apmokėti už energetinio audito ir investicijų projekto 
parengimą, rangos konkurso organizavimą ir techninės priežiūros vykdymą. 
Darbus atlikti gavus paskolą. Visų darbų investicijos dydis turi būti ne 
didesnis negu 356 300 Lt.
2. Pirmo darbotvarkės klausimo nutarimą Nr. 2: Darbams įgyvendinti paimti 
paskolą iki 213 780 Lt 10 metų laikotarpiui. Bendrija pasirenka tokią 
paskolos grąžinimo tvarką:
- kreditas šilumos punktų renovacijai, šildymo sistemos remontui, laiptinių 
durų, langų keitimui paskirstomas gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų 
savininkams pagal nuosavybės teise turimą patalpos bendrąjį (naudingąjį) 
plotą bei atliktų darbų vertę ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo 
tvarka;
- kreditas laiptinių remontui paskirstomas kiekvienos remontuojamos 
laiptinės atskirai tos laiptinės butų savininkams pagal nuosavybės teise 
turimą bendrąjį (naudingąjį) plotą bei atliktų darbų vertę ir renkamas iš 
savininkų mokesčių surinkimo tvarka, kreditas butų langų keitimui ir balkonų 
remontui paskirstomas kiekvieno buto savininkui pagal bute atliktų darbų 
vertę ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo tvarka.
3. Devinto darbotvarkės klausimo nutarimą Nr. 2: Mokesčiai gyvenamųjų ir 
negyvenamųjų patalpų savininkams už suvartotą elektros energiją bendrojo 
naudojimo objektuose nustatytą pagal pirmąjį punktą apskaičiuojami pagal 
turimą nuosavybės teise patalpos bendrąjį (naudingąjį) plotą.
Ieškovo nuomone, ginčijami nutarimai pažeidžia jo teises ir prieštarauja 
įstatymams. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 
negyvenamosios patalpos namo pirmame aukšte ir rūsyje, įėjimas į šias 
patalpas yra atskiras; ieškovas visiškai nesinaudoja bendromis namo 
laiptinėmis ir bendra namo šildymo sistema. Anot ieškovo, atsakovo parengtas 
namo investicinis projektas yra skirtas namo keturiasdešimt šešiems butams. 
Ieškovo teigimu, jis negauna jokios realios naudos iš šio projekto, nes 
patalpos, kuriomis jis naudojasi, nėra bendroji dalinė nuosavybė. Be to, 
investiciniame projekte yra nurodytos vienos sumos, o faktiškai darbai yra 
vykdomi kitokie. Ieškovas nesutinka, kad atsakovas mokesčius už bendrojo 
naudojimo objektų apšvietimą skaičiuotų nuo bendrojo ploto, nes jis 
(ieškovas) bendrais rūsiais nesinaudoja, o dėl savo rūsio patalpų apšvietimo 
yra sudaręs atskirą sutartį su AB „Rytų skirstomieji tinklai“.
Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš ieškovo skolą už laikotarpį nuo 
2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegužės 31 d.: administracinės ir techninės 
priežiūros išlaidų – 2863,78 Lt, šildymo ir karšto vandens sistemos 
priežiūros išlaidų – 1086,24 Lt, kaupimo lėšų – 1451,72 Lt, bendroms 
bendrijos reikmėms suvartotos elektros energijos lėšų – 289,77 Lt, paskolos 
dalį už investicinio projekto įgyvendinimą už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 
mėnesio iki 2008 m. gegužės mėnesio imtinai 68,13 Lt, paskolos palūkanų dalį 
už laikotarpį nuo 2008 m. vasario mėnesio iki 2008 m. gegužės mėnesio 
imtinai – 66,29 Lt, iš viso 5825,93Lt. Anot atsakovo, ieškovas nevykdo 
bendrijos susirinkimo 2005 m. lapkričio 22 d. priimtų sprendimų, nemoka 
bendrijai administravimo ir techninės priežiūros bei šildymo ir karšto 
vandens sistemos priežiūros išlaidų, taip pat kaupimo lėšų, nedengia 
bendroms reikmėms suvartotos elektros energijos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį 
atmetė, o priešieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad: ieškovas ir 
atsakovas yra pastato Panevėžyje, Smėlynės g. 49, bendraturčiai ir namo 
savininkų bendrijos nariai; ieškovui nuosavybės teisėmis priklauso 
negyvenamosios patalpos, kuriose jis vykdo prekybinę veiklą; bendrijos 2006 
m. lapkričio 25 d. susirinkimo nutarimai priimti nepažeidžiant procedūrinių 
reikalavimų. Nurodęs, kad pagrindinis šalių ginčas yra kilęs dėl įvairių 
mokesčių ir tikslinių įmokų apskaičiavimo tvarkos, t. y. ieškovas mano, kad 
mokesčiai jam turėtų būti skaičiuojami minusuojant rūsio patalpas, o 
atsakovas – kad mokesčiai skaičiuotini nuo viso ieškovo turimų patalpų 
ploto, teismas konstatavo, jog ieškovas susirinkimo nutarimus ginčija 
deklaratyviais teiginiais ir abstrakčiais samprotavimais apie tai, kad šie 
nutarimai pažeidžia jo teises ir pareigas. Teismo vertinimu, dalis ginčijamų 
nutarimų yra tik drausminantys bendrijos narius, kad būtų laikomasi 
atsiskaitymų ir mokėjimų tvarkos. Teismas sprendė, kad ieškovas, kaip namo 
bendrasavininkis, privalo prisidėti savo lėšomis prie bendrųjų namo 
konstrukcijų ir inžinerinių tinklų atnaujinimo bei modernizavimo, nes lėšos 
yra skiriamos bendrojo objekto – viso namo – renovacijai. Ieškovo argumentą, 
kad jis nesinaudoja kai kuriomis namo patalpomis, teismas atmetė kaip 
nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad bendrųjų namo objektų ir tinklų išlaikymas 
yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų 
bendrasavininkių prievole šią nuosavybę išlaikyti. Teismas konstatavo, kad 
ieškovas privalo savo lėšomis prisidėti prie investicinio projekto 
įgyvendinimo, nes projekto įgyvendinimas atitinka visų namo bendrasavininkių 
interesus ir padeda išsaugoti bei modernizuoti bendrąją nuosavybę; nutarimas 
dėl investicinio projekto negali būti laikomas neteisėtu ir pažeidžiančiu 
ieškovo interesus ar galiojančias teisės normas. Teismo vertinimu, ieškovas, 
nesutikdamas su kai kuriomis lėšomis, nurodytomis investiciniame projekte, 
ir jų panaudojimo pagrįstumu, dėl šių lėšų panaudojimo tikslingumo turi 
teisę kreiptis į bendrijos valdymo organus ir gauti atsakymus arba 
inicijuoti revizijos komisijos patikrinimą, o ne ginčyti bendrijos 
nutarimus, kaip tokius. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė 
imperatyviųjų įstatymo normų, kurias pažeidžia ginčijami susirinkimo 
nutarimai, tuo tarpu šie nutarimai, teismo vertinimu, atitinka teisingumo, 
protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas, atsižvelgęs į šalis 
siejančius narystės santykius ir susiklosčiusią mokėjimų praktiką bei 
remdamasis CK 4 straipsniu, 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalimis, padarė išvadą, 
kad atsakovas teisėtai reikalauja, jog ieškovas proporcingai savo daliai ir 
bendrijos nustatyta tvarka apmokėtų išlaidas ne tik namo šilumos punkto, 
elektros prietaisų eksploatacijai, dalyvautų kaupiant lėšas, bet ir 
proporcingai apmokėtų investicinių projektų išlaidas bei dalyvautų renkant 
tikslines rinkliavas. Teismas nustatė, kad ieškovas yra negyvenamosios, 
prekybos paskirties patalpos – parduotuvės su alaus baru – savininkas, 
bendrasis jam priklausančių patalpų plotas yra 318,54 kv. m, šios patalpos 
yra namo rūsyje bei pirmame aukšte ir naudojamos ieškovo veiklai. Teismo 
vertinimu, ieškovo teiginys apie rūsyje įsirengtą atskirą elektros įvadą 
neatleidžia ieškovo nuo pareigos mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo 
objektų apšvietimą, juolab kad tai yra nedidelė suma ir atitinka teisingumo, 
protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas pažymėjo, jog atsakovas yra 
nustatęs, kad negyvenamųjų patalpų savininkams eksploatacinės išlaidos, 
tikslinės rinkliavos, kaupiamosios lėšos skaičiuojamos proporcingai šiems 
savininkams priklausomam (jų patalpų užimam) naudingajam plotui. Nustatęs, 
kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nėra išskirtas ieškovui 
priklausančių patalpų naudingasis plotas, tačiau ieškovas savo veiklai 
naudoja visas jam priklausančias patalpas, teismas darė išvadas, kad nėra 
pagrindo iš ieškovo naudojamų ir jam priklausančių patalpų ploto minusuoti 
rūsio dalies ploto, atsakovas pagrįstai reikalauja, kad ieškovas mokėtų 
mokesčius proporcingai visam ieškovui priklausančių patalpų plotui.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 
išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu 
panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. 
sprendimąir priėmė naują sprendimą – ieškinį ir priešieškinį tenkino iš 
dalies: 1) pripažino negaliojančiu ieškovo atžvilgiu atsakovo narių 2006 m. 
lapkričio 25 d. susirinkimo nutarimo dalį nustatyti paskolos grąžinimo 
tvarką, pagal kurią kreditas šilumos punktų renovacijai, šildymo sistemos 
remontui, laiptinių durų ir langų keitimui paskirstomas gyvenamųjų ir 
negyvenamųjų patalpų savininkams pagal nuosavybės teise turimą patalpos 
plotą bei atliktų darbų vertę ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo 
tvarka; 2) kitą ieškinio dalį atmetė; 3) priteisė iš ieškovo atsakovui skolą 
už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegužės 31 d. už 
administracinę ir techninę priežiūrą – 2863,78 Lt, už šildymo ir karšto 
vandens sistemos priežiūrą – 1086,24 Lt, kaupimo lėšų – 278,72 Lt, už 
bendrijos reikmėms suvartotą elektrą – 289,77 Lt, iš viso 4518,43 Lt; 4) 
kitą priešieškinio dalį atmetė. Kolegija nustatė, kad: ieškovo nuosavybės 
teisėmis valdomos negyvenamosios 221,67 kv. m patalpos yra namo pirmame 
aukšte su atskiru įėjimu į jas ir į nuosavybės teisėmis valdomas 96,87 kv. m 
rūsio patalpas; po patalpų perplanavimo 2006 metais bendrasis patalpų plotas 
susideda iš 273,33 kv. m ir 45,21 kv. m ploto, plotų suma – 318,54 kv. m.; 
šiose patalpose ieškovas vykdo prekybinę veiklą; ieškovo negyvenamosios 
patalpos yra atskirtos nuo gyvenamųjų; ieškovas nesinaudoja laiptinėmis, 
balkonais, šilumos sistema, savo patalpas šildo elektra, atskirai moka už 
suvartotą elektros energiją; ieškovas neturi nuosavybės teise priklausančių 
gyvenamųjų patalpų; pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nėra 
išskirtas ieškovui priklausančių patalpų naudingasis plotas. Atsižvelgusi į 
nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovo nutarimas 
negyvenamųjų patalpų savininkams eksploatacines išlaidas, tikslines 
rinkliavas, kaupiamąsias lėšas skaičiuoti proporcingai savininkams 
priklausančiam (užimamam) patalpų plotui atitinka CK 4.82 straipsnio 3 
dalies nuostatas, kolegija darė išvadą, kad nėra pagrindo iš ieškovo patalpų 
ploto atimti rūsio ir bendrojo naudojimo patalpų dalies ploto, kurie 
naudojami komercinei veiklai vykdyti, nes ir už jas taip pat reikia mokėti 
bendrijos nustatytas namo išlaikymo ir priežiūros išlaidas bendra tvarka. 
Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, 
jog ieškovo ir kitų savininkų negyvenamosios patalpos yra atskirtos nuo butų 
patalpų, negyvenamųjų patalpų savininkai nesinaudoja laiptinėmis, kuriomis 
naudojasi tik butų savininkai. Atkreipusi dėmesį į CK 4.83 straipsnio 1 
dalies nuostatas, kolegija nurodė, kad namo laiptinės yra skirtos tik butų 
savininkų naudojimui, šalys pripažino faktą, kad ieškovas nesinaudoja namo 
centralizuota šildymo sistema, nors tai nėra įteisinta norminių aktų 
nustatyta tvarka. Kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms ginčijami 
atsakovo nutarimai dėl investicijų projekto parengimo ir įgyvendinimo 
išlaidų išieškojimo pažeidžia negyvenamųjų patalpų savininkų teises ir 
teisėtus interesus: tas bendrojo naudojimo patalpų – laiptinių – remonto ir 
išlaikymo išlaidas turėtų apmokėti tik butų savininkų, o ne negyvenamųjų 
patalpų savininkai, nes laiptinės pagal funkcinę paskirtį skirtos tik butų 
savininkams. Kolegijos vertinimu, neaišku, ar pagal investicijų įgyvendinimo 
projektą šildymo sistemos remontas apima ir ieškovo negyvenamųjų patalpų 
šildymo sistemą; kol ši sistema teisėtai nėra atjungta, tai ieškovas turi 
teisę reikalauti, kad šildymo sistemos remontas apimtų ir jo patalpų šildymo 
sistemą, o jei to nereikalauja, vargu ar gali atsisakyti mokėti už šildymo 
sistemos remontą, t. y. dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą; ieškovas turi 
subjektinę teisę atsisakyti naudotis patalpų šildymo paslauga ir už tai 
mokėti. Kolegija sprendė, kad, esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovas 
nepagrįstai reikalauja iš ieškovo padengti investicijų projekto parengimo ir 
įgyvendinimo išlaidas, nes nepateikė įrodymų, jog šios išlaidos naudojamos 
ir negyvenamosioms patalpoms tinkamai eksploatuoti skirtų sistemų ir 
įrenginių modernizavimui. Kolegija nustatė, kad modernizavimas šiuo metu 
apima tik patalpas ir įrenginius, kurie pagal funkcinę paskirtį naudojami 
butų eksploatavimui. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos 
teismo sprendimo motyvais ir išvadomis dėl priešieškinio tenkinimo, išskyrus 
priešieškinio dalį dėl 1173,08 Lt kaupimo lėšų priteisimo (kolegija nustatė, 
kad jos sumokėtos 2008 m. lapkričio 14 d.), 68,13 Lt paskolos dalies už 
investicinio projekto įgyvendinimą laikotarpiu nuo 2008 metų kovo mėnesio 
iki 2008 metų gegužės mėnesio (imtinai) ir 66,29 Ltpaskolos palūkanų dalies 
už investicinio projekto įgyvendinimą (CK 4.82 straipsnio 1, 3 dalys, 6.1, 
6.37 straipsniai). Kolegija sprendė, kad kiti ieškovo reikalavimai 
netenkintini, nes jie priimti balsų dauguma ir visos bendrijos interesais, 
tiesiogiai ieškovo teisių nepažeidžia.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą ir 
palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. 
sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai teisiniams santykiams, 
susiklosčiusiems tarp daugiabučio namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų 
savininkų, bendrojo naudojimo objektų priežiūros, išlaikymo ir atnaujinimo 
klausimams spręsti taikė CK 4.83 straipsnio 1 dalį. Kasatorius remiasi CK 
4.82 straipsnio 1, 3 dalių bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 
(toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatomis ir teigia, kad 
įstatyme įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga proporcingai savo 
daliai sumokėti išlaidas namui išsaugoti, išlaikyti, atnaujinti yra 
nesiejama su patalpų savininko naudojimosi teisės į atskiras bendrojo 
naudojimo patalpas įgyvendinimu, todėl turi būti vykdoma besąlygiškai. 
Kasatorius pažymi, kad laiptinių durų ir langų keitimas yra sudedamoji 
investicinio projekto dalis, energijos taupymo priemonė. Anot kasatoriaus, 
teismo ištirtos aplinkybės sprendimo motyvuojamojoje dalyje nesutampa su 
rezoliucinės dalies išvadomis: konstatuodamas negyvenamųjų patalpų savininkų 
teisių pažeidimą, teismas nurodė, kad bendrojo naudojimo patalpų – 
laiptinių – remonto išlaidas turėtų apmokėti tik butų savininkai, o ne 
negyvenamųjų patalpų savininkai, nes laiptinės pagal funkcinę paskirtį 
skirtos tik butų patalpų savininkams, tuo tarpu sprendimo rezoliucinėje 
dalyje teismas pripažino negaliojančia 2006 m. lapkričio 25 d. susirinkimo 
sprendimo dalį dėl laiptinių durų ir langų keitimo išlaidų paskirstymo 
negyvenamųjų patalpų savininkams. Teismas netinkamai ir nevisapusiškai 
vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis). Susirinkimo nutarimu nutarta kreditą 
laiptinių remontui paskirstyti kiekvienos remontuojamos laiptinės atskirai 
tos laiptinės butų savininkams pagal nuosavybės teise turimą bendrąjį 
(naudingąjį) plotą ir atliktų darbų vertę. Taigi šiuo nutarimu nenustatyta 
negyvenamųjų patalpų savininkams pareigos dengti laiptinių remonto išlaidas 
ir dėl šio nutarimo dalies nėra pagrindo konstatuoti negyvenamųjų patalpų 
savininkų teisių pažeidimo. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje 
neatskleista (neįvertinta) esminė aplinkybė, kad laiptinių durų ir langų 
keitimo darbai atlikti siekiant energijos taupymo tikslų, remiantis 
energetinio audito išvadomis, įgyvendinant investicinį projektą. 
Investicinio projekto įgyvendinimas susijęs su daugiabučio namo bendrojo 
naudojimo objektų renovavimu ir atnaujinimu, todėl ieškovas turi 
proporcingai prisidėti prie investicinio projekto išlaidų dengimo.
2. Atkreipęs dėmesį į CPK 263 straipsnio nuostatas, kasatorius nurodo, kad, 
vertindamas šilumos punkto renovacijos ir šildymo sistemos remonto išlaidų 
paskirstymo aplinkybes, teismas sprendime padarė iš esmės dvi skirtingas 
išvadas: kad ieškovas privalo mokėti šildymo sistemos ir šilumos punkto 
renovacijos išlaidas ir kad neprivalo šių išlaidų mokėti, tuo tarpu 
sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nusprendė, jog atsakovo 2006 m. 
lapkričio 25 d. susirinkimo nutarimas dėl šilumos punkto renovacijos ir 
šildymo sistemos remonto išlaidų rinkimo iš negyvenamųjų patalpų savininkų 
yra negaliojantis. Kasatoriaus teigimu, investicinis projektas, įskaitant 
šilumos punkto renovaciją ir šildymo sistemos remontą, apima ir ieškovo 
negyvenamąsias patalpas. Šių aplinkybių teismas nevertino, dėl investicinio 
projekto nepasisakė ir juo nesivadovavo. Darytina išvada, kad teismas 
netinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), taip pat nesilaikė CPK 270 
straipsnio 4 dalies reikalavimų. Jeigu teismas būtų įvertinęs investicinio 
projekto sprendinius, tai nesunku pastebėti, kad projekte skaičiuojamasis 
plotas 3327,18 kv. m (šildomas) taip pat apima ir ieškovo patalpų dalį. 
Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų atsisakęs bendrojo šildymo, dėl šios 
dalies teismas taip pat nevertino įrodymų.
3. Kasatoriaus nuomone, teismo konstatuota aplinkybė, kad bendrija 
nepagrįstai reikalauja iš ieškovo padengti investicijų projekto parengimo ir 
įgyvendinimo išlaidas, nes nepateikė įrodymų, jog jos naudojamos ir 
negyvenamosioms patalpoms skirtų sistemų ir įrenginių modernizavimui, yra iš 
esmės neteisinga. Anot kasatoriaus, šios išlaidos susijusios su bendrojo 
naudojimo objektų pagerinimu, atnaujinimu, todėl ieškovas turi pareigą 
prisidėti prie šių išlaidų dengimo (DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 
29 straipsnio 1 dalies 6 punktas, CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
4. Pripažindamas susirinkimo nutarimo dalį negaliojančia, teismas nenurodė 
teisės normų, kurias pažeidžiant buvo priimtas nutarimas (CPK 263 
straipsnis). Be to, teismo sprendime nenustatyta aplinkybių, teikiančių 
pagrindą pripažinti negaliojančiu juridinio asmens organų priimtą sprendimą, 
t. y. nenustatyta, kad nutarimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų 
normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir 
sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. 
Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Kasaciniame skunde keliamas fakto, nustatyto skundžiamu sprendimu, kad 
ieškovas nesinaudoja pastato šildymo sistema, klausimas; taip pat klausimas, 
ar investicijų projektas apima ieškovo patalpas. Tuo tarpu kasacinis teismas 
sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus.
2. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad namo laiptinės yra 
skirtos tik gyvenamųjų patalpų savininkų naudojimui, todėl ieškovas 
neprivalo padengti paskolos dalies, skirtos laiptinių durims ir langams 
keisti. Šią išvadą patvirtina ir susirinkime priimtas sprendimas, kad 
kreditas laiptinių remontui paskirstomas kiekvienos remontuojamos laiptinės 
atskirai tos laiptinės butų savininkams (tuo tarpu visos namo negyvenamosios 
patalpos turi atskirus įėjimus ir duris).
3. Nors ginčijami sprendimai priimti balsų dauguma, tačiau šie sprendimai 
nukreipti vien tik gyvenamųjų patalpų savininkų sąlygoms gerinti, o apmokėti 
už juos reikalaujama ir negyvenamųjų patalpų savininkų. Anot ieškovo, 
gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų interesai skirtingi; turėdami 
absoliučią balsų daugumą, gyvenamųjų patalpų savininkai primeta savo valią 
negyvenamųjų patalpų savininkams.
4. Ieškovo teigimu, CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos yra pakankamas 
teisinis pagrindas priimtam apeliacinės instancijos teismo sprendimui.
5. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto kadastro 
nuostatuose ir STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkoje“ 
nereglamentuojamas negyvenamųjų patalpų naudingojo ploto skaičiavimas (CK 
4.82 straipsnio 3, 5 dalys). Dėl to ieškovo negyvenamųjų patalpų naudingąjį 
plotą reikėtų skaičiuoti analogiškai gyvenamosioms patalpoms, t. y. 
neįskaičiuojant rūsio ploto, ir nuo taip apskaičiuoto ploto turėtų būti 
skaičiuojami visi mokesčiai.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėldaugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios 
dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendruoju 
turtu susijusias išlaidas
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų 
asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo 
disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo 
ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar 
keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. 
Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, 
naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 
4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai 
bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės 
teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai 
nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės 
teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės 
ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės 
objekto savininkų, kaip jis pats ( bendraturčių), naudai.
Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių 
sureguliavimo režimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus 
„Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos 
reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės 
teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis 
bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios 
dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, 
pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, 
sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės 
teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 5 
dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe 
(bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – 
pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, 
stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų 
apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė 
įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, 
elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, 
vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, 
televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens 
ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė 
įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie 
objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams 
nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo 
inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų 
asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo 
laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, 
pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems 
patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Daugiabučio gyvenamojo namo 
butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį 
turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).
Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo 
bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 
straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – 
valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų 
bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 
4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis 
reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma 
grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos 
principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, 
protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių 
priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo 
butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).
Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės 
nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 3 
straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 
išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje 
byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“ ir 
kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje 
R. K. v. 47-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 
3K-3-376/2009).
Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad 
įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių 
negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei 
daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės 
objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste 
aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų 
savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, 
tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 
3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai 
apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas 
ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, 
kurios bus skiriamos namui atnaujinti. DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte 
nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas 
išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, 
remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus 
statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo 
naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. 
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir 
kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad 
buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, 
todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su 
bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis 
civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB 
„Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003); ieškovė, kaip 
daugiabučio namo bendraturtė, nėra atleidžiama nuo pareigos dalyvauti 
išlaikant bendrąjį turtą, šiuo atveju liftą, nes nėra vien tik teikiamos 
paslaugos vartotoja; ieškovės subjektinė teisė atsisakyti naudojimosi liftu 
paslaugų ir šiai daliai tenkančių išlaidų yra ginama, tačiau tai neturi 
įtakos jos, kaip bendraturtės, pareigoms, kurios kyla iš įstatymu jai 
suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo 
Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 
9 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. UAB „Karoliniškių būstas“ ir 
kt., bylos Nr. 3K-7-1/2003). Išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos 
kontekste konstatuoja, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio 
gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės 
nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis 
privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei 
bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų 
būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai 
nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių 
daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, 
kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. 
Pagal nurodytą bendrąją taisyklę pareiga daugiabučio gyvenamojo namo 
bendraturčiams proporcingai apmokėti išlaidas atsiranda ir, pavyzdžiui, 
tokiu atveju, kai, esant būtinumui, yra naujomis pakeičiamos vienerios iš 
dvi ar daugiau laiptinių turinčio daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės 
durys. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai 
pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatyminių pareigų vykdymo 
priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui 
išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o 
kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti.
CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal 
kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti 
išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su 
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo 
ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar 
butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 
straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad 
išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų 
nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų 
savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar 
viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių 
naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos 
įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 
patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų 
namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo 
tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų 
namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra 
privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių 
gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems 
valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal 
namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). 
Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) 
reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų 
savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo 
ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; 
saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos 
išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo 
aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas 
atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta 
estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų 
gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų 
įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – 
pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo 
priemonių įgyvendinimą (13.5 papunktis). Reglamento prasme privalomieji 
darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos 
atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir 
priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas). Pagal Reglamento 25 
punktą namo energetinio audito išvados ir jų pagrindu parengtas namo 
energetinio efektyvumo didinimo darbų planas turi būti patvirtintas 
daugiabučio namo patalpų savininkų bendrijos susirinkimo arba butų ir kitų 
patalpų <savininkų> susirinkimo, arba jiems balsuojant raštu (balsų 
dauguma), jeigu bendrijos įstatuose ar butų ir kitų patalpų savininkų 
jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje 
nustatytos išimtys galimos, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir 
kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir 
priežiūros reikalavimais. Kai bendraturčiai tarpusavyje nesusitaria dėl 
intervencijos (pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kt.) ir investicijų į 
bendrąjį turtą masto, ginčą nagrinėjantis teismas šiuos klausimus, 
vadovaujantis solidarumo, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir 
sąžiningumo principais, sprendžia pagal vidutinius standartus.
Dėl CK 4.82 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo
CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų 
bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise 
priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto 
santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris 
reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės 
nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama 
visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise 
priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su 
gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Taikant šią teisės normą gali kilti 
neaiškumų, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi 
būti įskaičiuoti rūsio patalpų plotai, taip pat ar nustatant aptariamą 
proporciją ir konkretaus butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės 
nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą 
didesnį nei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą, 
pavyzdžiui, į namo bendrojo naudojimo koridoriuje šio asmens įsirengtų ir 
naudojamų pagalbinių patalpų ar pan., kurios nėra teisiškai įregistruotos 
bei įteisintos, plotą. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 4.82 
straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios 
dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, 
vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, 
kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės 
dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir 
rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės 
nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai 
turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos 
nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų 
ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų 
gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name 
savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad 
nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai 
nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat 
naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios 
teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti 
neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko 
išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę 
įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, 
kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia 
teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės 
normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas 
atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto 
bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą.
Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisinių 
argumentų
Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais teisiniais 
argumentais, pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės 
instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai taikė CK 4.83 
straipsnio 1 dalį. Ši teisės norma nereglamentuoja ginčo teisinio santykio, 
todėl ginčui išspręsti apeliacinės instancijos teismas ją taikė nesant tam 
teisinio pagrindo ir nepagrįstai netaikė CK 4.82 straipsnio 3 dalies. 
Netinkamai parinkęs ginčui išspręsti taikytiną teisę, apeliacinės 
instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, taip pat 
netinkamai identifikavo įrodinėjimo dalyką ir teisiškai reikšmingas faktines 
bylos aplinkybes, nesant tam teisinio pagrindo teisiškai reikšmingomis 
vertino ir sureikšmino faktines aplinkybes apie ieškovo nesinaudojimą namo 
bendrojo naudojimo laiptinėmis, jų (laiptinių) funkcinę paskirtį, ieškovo 
faktinį atsijungimą (neatsijungimą) nuo namo centralizuotos šildymo 
sistemos, investicijų projekto tiesioginės įtakos ieškovo eksploatuojamų 
sistemų bei įrenginių modernizavimui ir pan. Skundžiamo apeliacinės 
instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina kasatoriaus teiginį dėl 
teismo sprendime išdėstytų argumentų bei išvadų prieštaringu