"Linas Petkevičius" <linas@NONONOinfonova.lt> wrote in message
news:hl0e4b$j1v$1@trimpas.omnitel.net...
> Je buciau rusio savininkas, tai turbut teikciau, kad mano atzvilgiu 
> sildymas, kanalizacija ir vandentiekis nera bendro naudojimo. Stogas ir 
> ventiliacija jau kaip ir visu gaunasi.

Logiška, bet yra nauja LAT išplėstinės kolegijos nutartis, įdedu tekstą
žemiau. Atkreipkit į ieškovo argumentus, kodėl jis neturėtų mokėt, faktines 
aplinkybes ir teismo išaiškinimą.


Dokumentas atspausdintas iš teismų praktikos paieškos sistemos INFOLEX.
Praktika (www.teismupraktika.lt)


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009
m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-7-515/2009.

http://www.infolex.lt/praktika/demo/Default.aspx?id=20&item=doc&aktoid=142115


Civilinė byla Nr. 3K-7-515/2009
Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Egidijaus
Baranausko, Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko, Algio Norkūno, Antano
Simniškio (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal
atsakovo Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos kasacinį
skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ Kaunuva“ ieškinį atsakovui
Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl bendrijos
susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir atsakovo priešieškinį
dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys V. J., I. K., Z. R., Panevėžio
miesto savivaldybės viešoji biblioteka.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilęs daugiabučio namo savininkų bendrijos ir jos nario –
negyvenamųjų patalpų savininko – ginčas dėl teisių ir pareigų naudojantis
bendrąja daline nuosavybe, pareigos proporcingai savo daliai apmokėti
išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas
įmokas, bendrosios dalinės nuosavybės dalies dydžio nustatymo.
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais, be kita ko, šiuos susirinkimo,
įvykusio 2006 m. lapkričio 25 d., nutarimus:
1. Pirmo darbotvarkės klausimo nutarimą Nr. 1: Pagal parengtą investicijų
projektą atlikti šilumos punktų renovaciją, šildymo sistemos remontą,
laiptinių durų, langų keitimą, laiptinių remontą, butų langų keitimą,
balkonų remontą, apmokėti už energetinio audito ir investicijų projekto
parengimą, rangos konkurso organizavimą ir techninės priežiūros vykdymą.
Darbus atlikti gavus paskolą. Visų darbų investicijos dydis turi būti ne
didesnis negu 356 300 Lt.
2. Pirmo darbotvarkės klausimo nutarimą Nr. 2: Darbams įgyvendinti paimti
paskolą iki 213 780 Lt 10 metų laikotarpiui. Bendrija pasirenka tokią
paskolos grąžinimo tvarką:
- kreditas šilumos punktų renovacijai, šildymo sistemos remontui, laiptinių
durų, langų keitimui paskirstomas gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų
savininkams pagal nuosavybės teise turimą patalpos bendrąjį (naudingąjį)
plotą bei atliktų darbų vertę ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo
tvarka;
- kreditas laiptinių remontui paskirstomas kiekvienos remontuojamos
laiptinės atskirai tos laiptinės butų savininkams pagal nuosavybės teise
turimą bendrąjį (naudingąjį) plotą bei atliktų darbų vertę ir renkamas iš
savininkų mokesčių surinkimo tvarka, kreditas butų langų keitimui ir balkonų
remontui paskirstomas kiekvieno buto savininkui pagal bute atliktų darbų
vertę ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo tvarka.
3. Devinto darbotvarkės klausimo nutarimą Nr. 2: Mokesčiai gyvenamųjų ir
negyvenamųjų patalpų savininkams už suvartotą elektros energiją bendrojo
naudojimo objektuose nustatytą pagal pirmąjį punktą apskaičiuojami pagal
turimą nuosavybės teise patalpos bendrąjį (naudingąjį) plotą.
Ieškovo nuomone, ginčijami nutarimai pažeidžia jo teises ir prieštarauja
įstatymams. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso
negyvenamosios patalpos namo pirmame aukšte ir rūsyje, įėjimas į šias
patalpas yra atskiras; ieškovas visiškai nesinaudoja bendromis namo
laiptinėmis ir bendra namo šildymo sistema. Anot ieškovo, atsakovo parengtas
namo investicinis projektas yra skirtas namo keturiasdešimt šešiems butams.
Ieškovo teigimu, jis negauna jokios realios naudos iš šio projekto, nes
patalpos, kuriomis jis naudojasi, nėra bendroji dalinė nuosavybė. Be to,
investiciniame projekte yra nurodytos vienos sumos, o faktiškai darbai yra
vykdomi kitokie. Ieškovas nesutinka, kad atsakovas mokesčius už bendrojo
naudojimo objektų apšvietimą skaičiuotų nuo bendrojo ploto, nes jis
(ieškovas) bendrais rūsiais nesinaudoja, o dėl savo rūsio patalpų apšvietimo
yra sudaręs atskirą sutartį su AB „Rytų skirstomieji tinklai“.
Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš ieškovo skolą už laikotarpį nuo
2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegužės 31 d.: administracinės ir techninės
priežiūros išlaidų – 2863,78 Lt, šildymo ir karšto vandens sistemos
priežiūros išlaidų – 1086,24 Lt, kaupimo lėšų – 1451,72 Lt, bendroms
bendrijos reikmėms suvartotos elektros energijos lėšų – 289,77 Lt, paskolos
dalį už investicinio projekto įgyvendinimą už laikotarpį nuo 2008 m. kovo
mėnesio iki 2008 m. gegužės mėnesio imtinai 68,13 Lt, paskolos palūkanų dalį
už laikotarpį nuo 2008 m. vasario mėnesio iki 2008 m. gegužės mėnesio
imtinai – 66,29 Lt, iš viso 5825,93Lt. Anot atsakovo, ieškovas nevykdo
bendrijos susirinkimo 2005 m. lapkričio 22 d. priimtų sprendimų, nemoka
bendrijai administravimo ir techninės priežiūros bei šildymo ir karšto
vandens sistemos priežiūros išlaidų, taip pat kaupimo lėšų, nedengia
bendroms reikmėms suvartotos elektros energijos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį
atmetė, o priešieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad: ieškovas ir
atsakovas yra pastato Panevėžyje, Smėlynės g. 49, bendraturčiai ir namo
savininkų bendrijos nariai; ieškovui nuosavybės teisėmis priklauso
negyvenamosios patalpos, kuriose jis vykdo prekybinę veiklą; bendrijos 2006
m. lapkričio 25 d. susirinkimo nutarimai priimti nepažeidžiant procedūrinių
reikalavimų. Nurodęs, kad pagrindinis šalių ginčas yra kilęs dėl įvairių
mokesčių ir tikslinių įmokų apskaičiavimo tvarkos, t. y. ieškovas mano, kad
mokesčiai jam turėtų būti skaičiuojami minusuojant rūsio patalpas, o
atsakovas – kad mokesčiai skaičiuotini nuo viso ieškovo turimų patalpų
ploto, teismas konstatavo, jog ieškovas susirinkimo nutarimus ginčija
deklaratyviais teiginiais ir abstrakčiais samprotavimais apie tai, kad šie
nutarimai pažeidžia jo teises ir pareigas. Teismo vertinimu, dalis ginčijamų
nutarimų yra tik drausminantys bendrijos narius, kad būtų laikomasi
atsiskaitymų ir mokėjimų tvarkos. Teismas sprendė, kad ieškovas, kaip namo
bendrasavininkis, privalo prisidėti savo lėšomis prie bendrųjų namo
konstrukcijų ir inžinerinių tinklų atnaujinimo bei modernizavimo, nes lėšos
yra skiriamos bendrojo objekto – viso namo – renovacijai. Ieškovo argumentą,
kad jis nesinaudoja kai kuriomis namo patalpomis, teismas atmetė kaip
nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad bendrųjų namo objektų ir tinklų išlaikymas
yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų
bendrasavininkių prievole šią nuosavybę išlaikyti. Teismas konstatavo, kad
ieškovas privalo savo lėšomis prisidėti prie investicinio projekto
įgyvendinimo, nes projekto įgyvendinimas atitinka visų namo bendrasavininkių
interesus ir padeda išsaugoti bei modernizuoti bendrąją nuosavybę; nutarimas
dėl investicinio projekto negali būti laikomas neteisėtu ir pažeidžiančiu
ieškovo interesus ar galiojančias teisės normas. Teismo vertinimu, ieškovas,
nesutikdamas su kai kuriomis lėšomis, nurodytomis investiciniame projekte,
ir jų panaudojimo pagrįstumu, dėl šių lėšų panaudojimo tikslingumo turi
teisę kreiptis į bendrijos valdymo organus ir gauti atsakymus arba
inicijuoti revizijos komisijos patikrinimą, o ne ginčyti bendrijos
nutarimus, kaip tokius. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė
imperatyviųjų įstatymo normų, kurias pažeidžia ginčijami susirinkimo
nutarimai, tuo tarpu šie nutarimai, teismo vertinimu, atitinka teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas, atsižvelgęs į šalis
siejančius narystės santykius ir susiklosčiusią mokėjimų praktiką bei
remdamasis CK 4 straipsniu, 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalimis, padarė išvadą,
kad atsakovas teisėtai reikalauja, jog ieškovas proporcingai savo daliai ir
bendrijos nustatyta tvarka apmokėtų išlaidas ne tik namo šilumos punkto,
elektros prietaisų eksploatacijai, dalyvautų kaupiant lėšas, bet ir
proporcingai apmokėtų investicinių projektų išlaidas bei dalyvautų renkant
tikslines rinkliavas. Teismas nustatė, kad ieškovas yra negyvenamosios,
prekybos paskirties patalpos – parduotuvės su alaus baru – savininkas,
bendrasis jam priklausančių patalpų plotas yra 318,54 kv. m, šios patalpos
yra namo rūsyje bei pirmame aukšte ir naudojamos ieškovo veiklai. Teismo
vertinimu, ieškovo teiginys apie rūsyje įsirengtą atskirą elektros įvadą
neatleidžia ieškovo nuo pareigos mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo
objektų apšvietimą, juolab kad tai yra nedidelė suma ir atitinka teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas pažymėjo, jog atsakovas yra
nustatęs, kad negyvenamųjų patalpų savininkams eksploatacinės išlaidos,
tikslinės rinkliavos, kaupiamosios lėšos skaičiuojamos proporcingai šiems
savininkams priklausomam (jų patalpų užimam) naudingajam plotui. Nustatęs,
kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nėra išskirtas ieškovui
priklausančių patalpų naudingasis plotas, tačiau ieškovas savo veiklai
naudoja visas jam priklausančias patalpas, teismas darė išvadas, kad nėra
pagrindo iš ieškovo naudojamų ir jam priklausančių patalpų ploto minusuoti
rūsio dalies ploto, atsakovas pagrįstai reikalauja, kad ieškovas mokėtų
mokesčius proporcingai visam ieškovui priklausančių patalpų plotui.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu
panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d.
sprendimąir priėmė naują sprendimą – ieškinį ir priešieškinį tenkino iš
dalies: 1) pripažino negaliojančiu ieškovo atžvilgiu atsakovo narių 2006 m.
lapkričio 25 d. susirinkimo nutarimo dalį nustatyti paskolos grąžinimo
tvarką, pagal kurią kreditas šilumos punktų renovacijai, šildymo sistemos
remontui, laiptinių durų ir langų keitimui paskirstomas gyvenamųjų ir
negyvenamųjų patalpų savininkams pagal nuosavybės teise turimą patalpos
plotą bei atliktų darbų vertę ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo
tvarka; 2) kitą ieškinio dalį atmetė; 3) priteisė iš ieškovo atsakovui skolą
už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegužės 31 d. už
administracinę ir techninę priežiūrą – 2863,78 Lt, už šildymo ir karšto
vandens sistemos priežiūrą – 1086,24 Lt, kaupimo lėšų – 278,72 Lt, už
bendrijos reikmėms suvartotą elektrą – 289,77 Lt, iš viso 4518,43 Lt; 4)
kitą priešieškinio dalį atmetė. Kolegija nustatė, kad: ieškovo nuosavybės
teisėmis valdomos negyvenamosios 221,67 kv. m patalpos yra namo pirmame
aukšte su atskiru įėjimu į jas ir į nuosavybės teisėmis valdomas 96,87 kv. m
rūsio patalpas; po patalpų perplanavimo 2006 metais bendrasis patalpų plotas
susideda iš 273,33 kv. m ir 45,21 kv. m ploto, plotų suma – 318,54 kv. m.;
šiose patalpose ieškovas vykdo prekybinę veiklą; ieškovo negyvenamosios
patalpos yra atskirtos nuo gyvenamųjų; ieškovas nesinaudoja laiptinėmis,
balkonais, šilumos sistema, savo patalpas šildo elektra, atskirai moka už
suvartotą elektros energiją; ieškovas neturi nuosavybės teise priklausančių
gyvenamųjų patalpų; pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nėra
išskirtas ieškovui priklausančių patalpų naudingasis plotas. Atsižvelgusi į
nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovo nutarimas
negyvenamųjų patalpų savininkams eksploatacines išlaidas, tikslines
rinkliavas, kaupiamąsias lėšas skaičiuoti proporcingai savininkams
priklausančiam (užimamam) patalpų plotui atitinka CK 4.82 straipsnio 3
dalies nuostatas, kolegija darė išvadą, kad nėra pagrindo iš ieškovo patalpų
ploto atimti rūsio ir bendrojo naudojimo patalpų dalies ploto, kurie
naudojami komercinei veiklai vykdyti, nes ir už jas taip pat reikia mokėti
bendrijos nustatytas namo išlaikymo ir priežiūros išlaidas bendra tvarka.
Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės,
jog ieškovo ir kitų savininkų negyvenamosios patalpos yra atskirtos nuo butų
patalpų, negyvenamųjų patalpų savininkai nesinaudoja laiptinėmis, kuriomis
naudojasi tik butų savininkai. Atkreipusi dėmesį į CK 4.83 straipsnio 1
dalies nuostatas, kolegija nurodė, kad namo laiptinės yra skirtos tik butų
savininkų naudojimui, šalys pripažino faktą, kad ieškovas nesinaudoja namo
centralizuota šildymo sistema, nors tai nėra įteisinta norminių aktų
nustatyta tvarka. Kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms ginčijami
atsakovo nutarimai dėl investicijų projekto parengimo ir įgyvendinimo
išlaidų išieškojimo pažeidžia negyvenamųjų patalpų savininkų teises ir
teisėtus interesus: tas bendrojo naudojimo patalpų – laiptinių – remonto ir
išlaikymo išlaidas turėtų apmokėti tik butų savininkų, o ne negyvenamųjų
patalpų savininkai, nes laiptinės pagal funkcinę paskirtį skirtos tik butų
savininkams. Kolegijos vertinimu, neaišku, ar pagal investicijų įgyvendinimo
projektą šildymo sistemos remontas apima ir ieškovo negyvenamųjų patalpų
šildymo sistemą; kol ši sistema teisėtai nėra atjungta, tai ieškovas turi
teisę reikalauti, kad šildymo sistemos remontas apimtų ir jo patalpų šildymo
sistemą, o jei to nereikalauja, vargu ar gali atsisakyti mokėti už šildymo
sistemos remontą, t. y. dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą; ieškovas turi
subjektinę teisę atsisakyti naudotis patalpų šildymo paslauga ir už tai
mokėti. Kolegija sprendė, kad, esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovas
nepagrįstai reikalauja iš ieškovo padengti investicijų projekto parengimo ir
įgyvendinimo išlaidas, nes nepateikė įrodymų, jog šios išlaidos naudojamos
ir negyvenamosioms patalpoms tinkamai eksploatuoti skirtų sistemų ir
įrenginių modernizavimui. Kolegija nustatė, kad modernizavimas šiuo metu
apima tik patalpas ir įrenginius, kurie pagal funkcinę paskirtį naudojami
butų eksploatavimui. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos
teismo sprendimo motyvais ir išvadomis dėl priešieškinio tenkinimo, išskyrus
priešieškinio dalį dėl 1173,08 Lt kaupimo lėšų priteisimo (kolegija nustatė,
kad jos sumokėtos 2008 m. lapkričio 14 d.), 68,13 Lt paskolos dalies už
investicinio projekto įgyvendinimą laikotarpiu nuo 2008 metų kovo mėnesio
iki 2008 metų gegužės mėnesio (imtinai) ir 66,29 Ltpaskolos palūkanų dalies
už investicinio projekto įgyvendinimą (CK 4.82 straipsnio 1, 3 dalys, 6.1,
6.37 straipsniai). Kolegija sprendė, kad kiti ieškovo reikalavimai
netenkintini, nes jie priimti balsų dauguma ir visos bendrijos interesais,
tiesiogiai ieškovo teisių nepažeidžia.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą ir
palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d.
sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai teisiniams santykiams,
susiklosčiusiems tarp daugiabučio namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų
savininkų, bendrojo naudojimo objektų priežiūros, išlaikymo ir atnaujinimo
klausimams spręsti taikė CK 4.83 straipsnio 1 dalį. Kasatorius remiasi CK
4.82 straipsnio 1, 3 dalių bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo
(toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatomis ir teigia, kad
įstatyme įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga proporcingai savo
daliai sumokėti išlaidas namui išsaugoti, išlaikyti, atnaujinti yra
nesiejama su patalpų savininko naudojimosi teisės į atskiras bendrojo
naudojimo patalpas įgyvendinimu, todėl turi būti vykdoma besąlygiškai.
Kasatorius pažymi, kad laiptinių durų ir langų keitimas yra sudedamoji
investicinio projekto dalis, energijos taupymo priemonė. Anot kasatoriaus,
teismo ištirtos aplinkybės sprendimo motyvuojamojoje dalyje nesutampa su
rezoliucinės dalies išvadomis: konstatuodamas negyvenamųjų patalpų savininkų
teisių pažeidimą, teismas nurodė, kad bendrojo naudojimo patalpų –
laiptinių – remonto išlaidas turėtų apmokėti tik butų savininkai, o ne
negyvenamųjų patalpų savininkai, nes laiptinės pagal funkcinę paskirtį
skirtos tik butų patalpų savininkams, tuo tarpu sprendimo rezoliucinėje
dalyje teismas pripažino negaliojančia 2006 m. lapkričio 25 d. susirinkimo
sprendimo dalį dėl laiptinių durų ir langų keitimo išlaidų paskirstymo
negyvenamųjų patalpų savininkams. Teismas netinkamai ir nevisapusiškai
vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis). Susirinkimo nutarimu nutarta kreditą
laiptinių remontui paskirstyti kiekvienos remontuojamos laiptinės atskirai
tos laiptinės butų savininkams pagal nuosavybės teise turimą bendrąjį
(naudingąjį) plotą ir atliktų darbų vertę. Taigi šiuo nutarimu nenustatyta
negyvenamųjų patalpų savininkams pareigos dengti laiptinių remonto išlaidas
ir dėl šio nutarimo dalies nėra pagrindo konstatuoti negyvenamųjų patalpų
savininkų teisių pažeidimo. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje
neatskleista (neįvertinta) esminė aplinkybė, kad laiptinių durų ir langų
keitimo darbai atlikti siekiant energijos taupymo tikslų, remiantis
energetinio audito išvadomis, įgyvendinant investicinį projektą.
Investicinio projekto įgyvendinimas susijęs su daugiabučio namo bendrojo
naudojimo objektų renovavimu ir atnaujinimu, todėl ieškovas turi
proporcingai prisidėti prie investicinio projekto išlaidų dengimo.
2. Atkreipęs dėmesį į CPK 263 straipsnio nuostatas, kasatorius nurodo, kad,
vertindamas šilumos punkto renovacijos ir šildymo sistemos remonto išlaidų
paskirstymo aplinkybes, teismas sprendime padarė iš esmės dvi skirtingas
išvadas: kad ieškovas privalo mokėti šildymo sistemos ir šilumos punkto
renovacijos išlaidas ir kad neprivalo šių išlaidų mokėti, tuo tarpu
sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nusprendė, jog atsakovo 2006 m.
lapkričio 25 d. susirinkimo nutarimas dėl šilumos punkto renovacijos ir
šildymo sistemos remonto išlaidų rinkimo iš negyvenamųjų patalpų savininkų
yra negaliojantis. Kasatoriaus teigimu, investicinis projektas, įskaitant
šilumos punkto renovaciją ir šildymo sistemos remontą, apima ir ieškovo
negyvenamąsias patalpas. Šių aplinkybių teismas nevertino, dėl investicinio
projekto nepasisakė ir juo nesivadovavo. Darytina išvada, kad teismas
netinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), taip pat nesilaikė CPK 270
straipsnio 4 dalies reikalavimų. Jeigu teismas būtų įvertinęs investicinio
projekto sprendinius, tai nesunku pastebėti, kad projekte skaičiuojamasis
plotas 3327,18 kv. m (šildomas) taip pat apima ir ieškovo patalpų dalį.
Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų atsisakęs bendrojo šildymo, dėl šios
dalies teismas taip pat nevertino įrodymų.
3. Kasatoriaus nuomone, teismo konstatuota aplinkybė, kad bendrija
nepagrįstai reikalauja iš ieškovo padengti investicijų projekto parengimo ir
įgyvendinimo išlaidas, nes nepateikė įrodymų, jog jos naudojamos ir
negyvenamosioms patalpoms skirtų sistemų ir įrenginių modernizavimui, yra iš
esmės neteisinga. Anot kasatoriaus, šios išlaidos susijusios su bendrojo
naudojimo objektų pagerinimu, atnaujinimu, todėl ieškovas turi pareigą
prisidėti prie šių išlaidų dengimo (DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalies 2 punktas,
29 straipsnio 1 dalies 6 punktas, CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
4. Pripažindamas susirinkimo nutarimo dalį negaliojančia, teismas nenurodė
teisės normų, kurias pažeidžiant buvo priimtas nutarimas (CPK 263
straipsnis). Be to, teismo sprendime nenustatyta aplinkybių, teikiančių
pagrindą pripažinti negaliojančiu juridinio asmens organų priimtą sprendimą,
t. y. nenustatyta, kad nutarimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų
normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir
sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Kasaciniame skunde keliamas fakto, nustatyto skundžiamu sprendimu, kad
ieškovas nesinaudoja pastato šildymo sistema, klausimas; taip pat klausimas,
ar investicijų projektas apima ieškovo patalpas. Tuo tarpu kasacinis teismas
sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus.
2. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad namo laiptinės yra
skirtos tik gyvenamųjų patalpų savininkų naudojimui, todėl ieškovas
neprivalo padengti paskolos dalies, skirtos laiptinių durims ir langams
keisti. Šią išvadą patvirtina ir susirinkime priimtas sprendimas, kad
kreditas laiptinių remontui paskirstomas kiekvienos remontuojamos laiptinės
atskirai tos laiptinės butų savininkams (tuo tarpu visos namo negyvenamosios
patalpos turi atskirus įėjimus ir duris).
3. Nors ginčijami sprendimai priimti balsų dauguma, tačiau šie sprendimai
nukreipti vien tik gyvenamųjų patalpų savininkų sąlygoms gerinti, o apmokėti
už juos reikalaujama ir negyvenamųjų patalpų savininkų. Anot ieškovo,
gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų interesai skirtingi; turėdami
absoliučią balsų daugumą, gyvenamųjų patalpų savininkai primeta savo valią
negyvenamųjų patalpų savininkams.
4. Ieškovo teigimu, CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos yra pakankamas
teisinis pagrindas priimtam apeliacinės instancijos teismo sprendimui.
5. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto kadastro
nuostatuose ir STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkoje“
nereglamentuojamas negyvenamųjų patalpų naudingojo ploto skaičiavimas (CK
4.82 straipsnio 3, 5 dalys). Dėl to ieškovo negyvenamųjų patalpų naudingąjį
plotą reikėtų skaičiuoti analogiškai gyvenamosioms patalpoms, t. y.
neįskaičiuojant rūsio ploto, ir nuo taip apskaičiuoto ploto turėtų būti
skaičiuojami visi mokesčiai.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėldaugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios
dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendruoju
turtu susijusias išlaidas
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų
asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo
disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo
ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar
keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji.
Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti,
naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK
4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai
bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės
teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai
nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės
teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės
ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės
objekto savininkų, kaip jis pats ( bendraturčių), naudai.
Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių
sureguliavimo režimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus
„Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos
reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės
teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis
bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios
dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos,
pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros,
sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės
teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 5
dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe
(bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos –
pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai,
stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų
apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė
įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos,
elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros,
vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai,
televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens
ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė
įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie
objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams
nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo
inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų
asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo
laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai,
pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems
patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Daugiabučio gyvenamojo namo
butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį
turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).
Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo
bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75
straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises –
valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų
bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK
4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis
reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma
grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos
principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių,
protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių
priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo
butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).
Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės
nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 3
straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje
byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“ ir
kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje
R. K. v. 47-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt., bylos Nr.
3K-3-376/2009).
Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad
įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių
negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei
daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės
objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste
aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų
savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti,
tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio
3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai
apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas
ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas,
kurios bus skiriamos namui atnaujinti. DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte
nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas
išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra,
remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus
statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo
naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir
kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad
buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas,
todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su
bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis
civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB
„Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003); ieškovė, kaip
daugiabučio namo bendraturtė, nėra atleidžiama nuo pareigos dalyvauti
išlaikant bendrąjį turtą, šiuo atveju liftą, nes nėra vien tik teikiamos
paslaugos vartotoja; ieškovės subjektinė teisė atsisakyti naudojimosi liftu
paslaugų ir šiai daliai tenkančių išlaidų yra ginama, tačiau tai neturi
įtakos jos, kaip bendraturtės, pareigoms, kurios kyla iš įstatymu jai
suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio
9 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. UAB „Karoliniškių būstas“ ir
kt., bylos Nr. 3K-7-1/2003). Išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos
kontekste konstatuoja, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio
gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės
nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis
privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei
bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų
būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai
nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių
daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio,
kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.
Pagal nurodytą bendrąją taisyklę pareiga daugiabučio gyvenamojo namo
bendraturčiams proporcingai apmokėti išlaidas atsiranda ir, pavyzdžiui,
tokiu atveju, kai, esant būtinumui, yra naujomis pakeičiamos vienerios iš
dvi ar daugiau laiptinių turinčio daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės
durys. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai
pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatyminių pareigų vykdymo
priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui
išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o
kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti.
CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal
kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti
išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo
ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar
butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85
straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad
išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų
nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų
savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar
viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių
naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos
įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351
patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų
namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo
tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų
namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra
privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių
gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems
valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal
namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas).
Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1)
reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų
savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo
ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos;
saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos
išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo
aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas
atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta
estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų
gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų
įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais –
pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo
priemonių įgyvendinimą (13.5 papunktis). Reglamento prasme privalomieji
darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos
atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir
priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas). Pagal Reglamento 25
punktą namo energetinio audito išvados ir jų pagrindu parengtas namo
energetinio efektyvumo didinimo darbų planas turi būti patvirtintas
daugiabučio namo patalpų savininkų bendrijos susirinkimo arba butų ir kitų
patalpų <savininkų> susirinkimo, arba jiems balsuojant raštu (balsų
dauguma), jeigu bendrijos įstatuose ar butų ir kitų patalpų savininkų
jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje
nustatytos išimtys galimos, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir
priežiūros reikalavimais. Kai bendraturčiai tarpusavyje nesusitaria dėl
intervencijos (pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kt.) ir investicijų į
bendrąjį turtą masto, ginčą nagrinėjantis teismas šiuos klausimus,
vadovaujantis solidarumo, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo principais, sprendžia pagal vidutinius standartus.
Dėl CK 4.82 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo
CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų
bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise
priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto
santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris
reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės
nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama
visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise
priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su
gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Taikant šią teisės normą gali kilti
neaiškumų, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi
būti įskaičiuoti rūsio patalpų plotai, taip pat ar nustatant aptariamą
proporciją ir konkretaus butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės
nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą
didesnį nei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą,
pavyzdžiui, į namo bendrojo naudojimo koridoriuje šio asmens įsirengtų ir
naudojamų pagalbinių patalpų ar pan., kurios nėra teisiškai įregistruotos
bei įteisintos, plotą. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 4.82
straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios
dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas,
vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia,
kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės
dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir
rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės
nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai
turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos
nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų
ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų
gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name
savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad
nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai
nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat
naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios
teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti
neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko
išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę
įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio,
kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia
teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės
normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas
atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto
bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą.
Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisinių
argumentų
Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais teisiniais
argumentais, pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės
instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai taikė CK 4.83
straipsnio 1 dalį. Ši teisės norma nereglamentuoja ginčo teisinio santykio,
todėl ginčui išspręsti apeliacinės instancijos teismas ją taikė nesant tam
teisinio pagrindo ir nepagrįstai netaikė CK 4.82 straipsnio 3 dalies.
Netinkamai parinkęs ginčui išspręsti taikytiną teisę, apeliacinės
instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, taip pat
netinkamai identifikavo įrodinėjimo dalyką ir teisiškai reikšmingas faktines
bylos aplinkybes, nesant tam teisinio pagrindo teisiškai reikšmingomis
vertino ir sureikšmino faktines aplinkybes apie ieškovo nesinaudojimą namo
bendrojo naudojimo laiptinėmis, jų (laiptinių) funkcinę paskirtį, ieškovo
faktinį atsijungimą (neatsijungimą) nuo namo centralizuotos šildymo
sistemos, investicijų projekto tiesioginės įtakos ieškovo eksploatuojamų
sistemų bei įrenginių modernizavimui ir pan. Skundžiamo apeliacinės
instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina kasatoriaus teiginį dėl
teismo sprendime išdėstytų argumentų bei išvadų prieštaringumo. Šiais
aspektais išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis bei
skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį, sutinka ir su
kasacinio skundo argumentais dėl neišsamaus ir nevisapusiško byloje surinktų
įrodymų įvertinimo bei teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių
nustatymo apeliacinės instancijos teisme, kaip įrodinėjimo ir įrodymų
vertinimo taisyklių pažeidimo (CPK 185 straipsnis), taip pat dėl CPK 263
straipsnio pažeidim