Wau, paskaičiau iki tos vietos, kur Panevėžio pirmos instancijos teismas "argumentuoja" sprendimą priversti ieškovą sumokėti už laiptinių apšvietimą:
"Teismo
vertinimu, ieškovo teiginys apie rūsyje įsirengtą atskirą elektros įvadą
neatleidžia ieškovo nuo pareigos mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo
objektų apšvietimą, *** juolab kad tai yra nedidelė suma *** ir atitinka teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo kriterijus."

xujeju.. Priteiskit man, gerb. teisme, iš visų Lietuvos bedarbių po 1 Lt. Juolab, kad tai nedidelė suma... už tai, kad aš "dirbu" ir palaikau Lietuvėlės gyvybę, kol jie iš pašalpų minta (čia patenkinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus)...

"Laurynas" <Bmweda@dzimail.com> wrote in message news:hl1bqn$ufk$1@trimpas.omnitel.net...
> "Linas Petkevičius" <linas@NONONOinfonova.lt> wrote in message
> news:hl0e4b$j1v$1@trimpas.omnitel.net...
> > Je buciau rusio savininkas, tai turbut teikciau, kad mano atzvilgiu 
> > sildymas, kanalizacija ir vandentiekis nera bendro naudojimo. Stogas ir 
> > ventiliacija jau kaip ir visu gaunasi.
> 
> Logiška, bet yra nauja LAT išplėstinės kolegijos nutartis, įdedu tekstą
> žemiau. Atkreipkit į ieškovo argumentus, kodėl jis neturėtų mokėt, faktines 
> aplinkybes ir teismo išaiškinimą.
> 
> 
> Dokumentas atspausdintas iš teismų praktikos paieškos sistemos INFOLEX.
> Praktika (www.teismupraktika.lt)
> 
> 
> Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009
> m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
> 3K-7-515/2009.
> 
> http://www.infolex.lt/praktika/demo/Default.aspx?id=20&item=doc&aktoid=142115
> 
> 
> Civilinė byla Nr. 3K-7-515/2009
> Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1 (S)
> LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
> N U T A R T I S
> LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
> 2009 m. lapkričio 27 d.
> Vilnius
> Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų
> kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Egidijaus
> Baranausko, Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko, Algio Norkūno, Antano
> Simniškio (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
> rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal
> atsakovo Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos kasacinį
> skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
> kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje
> pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ Kaunuva“ ieškinį atsakovui
> Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl bendrijos
> susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir atsakovo priešieškinį
> dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys V. J., I. K., Z. R., Panevėžio
> miesto savivaldybės viešoji biblioteka.
> Išplėstinė teisėjų kolegija
> n u s t a t ė :
> I. Ginčo esmė
> Byloje kilęs daugiabučio namo savininkų bendrijos ir jos nario –
> negyvenamųjų patalpų savininko – ginčas dėl teisių ir pareigų naudojantis
> bendrąja daline nuosavybe, pareigos proporcingai savo daliai apmokėti
> išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas
> įmokas, bendrosios dalinės nuosavybės dalies dydžio nustatymo.
> Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais, be kita ko, šiuos susirinkimo,
> įvykusio 2006 m. lapkričio 25 d., nutarimus:
> 1. Pirmo darbotvarkės klausimo nutarimą Nr. 1: Pagal parengtą investicijų
> projektą atlikti šilumos punktų renovaciją, šildymo sistemos remontą,
> laiptinių durų, langų keitimą, laiptinių remontą, butų langų keitimą,
> balkonų remontą, apmokėti už energetinio audito ir investicijų projekto
> parengimą, rangos konkurso organizavimą ir techninės priežiūros vykdymą.
> Darbus atlikti gavus paskolą. Visų darbų investicijos dydis turi būti ne
> didesnis negu 356 300 Lt.
> 2. Pirmo darbotvarkės klausimo nutarimą Nr. 2: Darbams įgyvendinti paimti
> paskolą iki 213 780 Lt 10 metų laikotarpiui. Bendrija pasirenka tokią
> paskolos grąžinimo tvarką:
> - kreditas šilumos punktų renovacijai, šildymo sistemos remontui, laiptinių
> durų, langų keitimui paskirstomas gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų
> savininkams pagal nuosavybės teise turimą patalpos bendrąjį (naudingąjį)
> plotą bei atliktų darbų vertę ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo
> tvarka;
> - kreditas laiptinių remontui paskirstomas kiekvienos remontuojamos
> laiptinės atskirai tos laiptinės butų savininkams pagal nuosavybės teise
> turimą bendrąjį (naudingąjį) plotą bei atliktų darbų vertę ir renkamas iš
> savininkų mokesčių surinkimo tvarka, kreditas butų langų keitimui ir balkonų
> remontui paskirstomas kiekvieno buto savininkui pagal bute atliktų darbų
> vertę ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo tvarka.
> 3. Devinto darbotvarkės klausimo nutarimą Nr. 2: Mokesčiai gyvenamųjų ir
> negyvenamųjų patalpų savininkams už suvartotą elektros energiją bendrojo
> naudojimo objektuose nustatytą pagal pirmąjį punktą apskaičiuojami pagal
> turimą nuosavybės teise patalpos bendrąjį (naudingąjį) plotą.
> Ieškovo nuomone, ginčijami nutarimai pažeidžia jo teises ir prieštarauja
> įstatymams. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso
> negyvenamosios patalpos namo pirmame aukšte ir rūsyje, įėjimas į šias
> patalpas yra atskiras; ieškovas visiškai nesinaudoja bendromis namo
> laiptinėmis ir bendra namo šildymo sistema. Anot ieškovo, atsakovo parengtas
> namo investicinis projektas yra skirtas namo keturiasdešimt šešiems butams.
> Ieškovo teigimu, jis negauna jokios realios naudos iš šio projekto, nes
> patalpos, kuriomis jis naudojasi, nėra bendroji dalinė nuosavybė. Be to,
> investiciniame projekte yra nurodytos vienos sumos, o faktiškai darbai yra
> vykdomi kitokie. Ieškovas nesutinka, kad atsakovas mokesčius už bendrojo
> naudojimo objektų apšvietimą skaičiuotų nuo bendrojo ploto, nes jis
> (ieškovas) bendrais rūsiais nesinaudoja, o dėl savo rūsio patalpų apšvietimo
> yra sudaręs atskirą sutartį su AB „Rytų skirstomieji tinklai“.
> Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš ieškovo skolą už laikotarpį nuo
> 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegužės 31 d.: administracinės ir techninės
> priežiūros išlaidų – 2863,78 Lt, šildymo ir karšto vandens sistemos
> priežiūros išlaidų – 1086,24 Lt, kaupimo lėšų – 1451,72 Lt, bendroms
> bendrijos reikmėms suvartotos elektros energijos lėšų – 289,77 Lt, paskolos
> dalį už investicinio projekto įgyvendinimą už laikotarpį nuo 2008 m. kovo
> mėnesio iki 2008 m. gegužės mėnesio imtinai 68,13 Lt, paskolos palūkanų dalį
> už laikotarpį nuo 2008 m. vasario mėnesio iki 2008 m. gegužės mėnesio
> imtinai – 66,29 Lt, iš viso 5825,93Lt. Anot atsakovo, ieškovas nevykdo
> bendrijos susirinkimo 2005 m. lapkričio 22 d. priimtų sprendimų, nemoka
> bendrijai administravimo ir techninės priežiūros bei šildymo ir karšto
> vandens sistemos priežiūros išlaidų, taip pat kaupimo lėšų, nedengia
> bendroms reikmėms suvartotos elektros energijos.
> II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
> Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį
> atmetė, o priešieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad: ieškovas ir
> atsakovas yra pastato Panevėžyje, Smėlynės g. 49, bendraturčiai ir namo
> savininkų bendrijos nariai; ieškovui nuosavybės teisėmis priklauso
> negyvenamosios patalpos, kuriose jis vykdo prekybinę veiklą; bendrijos 2006
> m. lapkričio 25 d. susirinkimo nutarimai priimti nepažeidžiant procedūrinių
> reikalavimų. Nurodęs, kad pagrindinis šalių ginčas yra kilęs dėl įvairių
> mokesčių ir tikslinių įmokų apskaičiavimo tvarkos, t. y. ieškovas mano, kad
> mokesčiai jam turėtų būti skaičiuojami minusuojant rūsio patalpas, o
> atsakovas – kad mokesčiai skaičiuotini nuo viso ieškovo turimų patalpų
> ploto, teismas konstatavo, jog ieškovas susirinkimo nutarimus ginčija
> deklaratyviais teiginiais ir abstrakčiais samprotavimais apie tai, kad šie
> nutarimai pažeidžia jo teises ir pareigas. Teismo vertinimu, dalis ginčijamų
> nutarimų yra tik drausminantys bendrijos narius, kad būtų laikomasi
> atsiskaitymų ir mokėjimų tvarkos. Teismas sprendė, kad ieškovas, kaip namo
> bendrasavininkis, privalo prisidėti savo lėšomis prie bendrųjų namo
> konstrukcijų ir inžinerinių tinklų atnaujinimo bei modernizavimo, nes lėšos
> yra skiriamos bendrojo objekto – viso namo – renovacijai. Ieškovo argumentą,
> kad jis nesinaudoja kai kuriomis namo patalpomis, teismas atmetė kaip
> nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad bendrųjų namo objektų ir tinklų išlaikymas
> yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų
> bendrasavininkių prievole šią nuosavybę išlaikyti. Teismas konstatavo, kad
> ieškovas privalo savo lėšomis prisidėti prie investicinio projekto
> įgyvendinimo, nes projekto įgyvendinimas atitinka visų namo bendrasavininkių
> interesus ir padeda išsaugoti bei modernizuoti bendrąją nuosavybę; nutarimas
> dėl investicinio projekto negali būti laikomas neteisėtu ir pažeidžiančiu
> ieškovo interesus ar galiojančias teisės normas. Teismo vertinimu, ieškovas,
> nesutikdamas su kai kuriomis lėšomis, nurodytomis investiciniame projekte,
> ir jų panaudojimo pagrįstumu, dėl šių lėšų panaudojimo tikslingumo turi
> teisę kreiptis į bendrijos valdymo organus ir gauti atsakymus arba
> inicijuoti revizijos komisijos patikrinimą, o ne ginčyti bendrijos
> nutarimus, kaip tokius. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė
> imperatyviųjų įstatymo normų, kurias pažeidžia ginčijami susirinkimo
> nutarimai, tuo tarpu šie nutarimai, teismo vertinimu, atitinka teisingumo,
> protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas, atsižvelgęs į šalis
> siejančius narystės santykius ir susiklosčiusią mokėjimų praktiką bei
> remdamasis CK 4 straipsniu, 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalimis, padarė išvadą,
> kad atsakovas teisėtai reikalauja, jog ieškovas proporcingai savo daliai ir
> bendrijos nustatyta tvarka apmokėtų išlaidas ne tik namo šilumos punkto,
> elektros prietaisų eksploatacijai, dalyvautų kaupiant lėšas, bet ir
> proporcingai apmokėtų investicinių projektų išlaidas bei dalyvautų renkant
> tikslines rinkliavas. Teismas nustatė, kad ieškovas yra negyvenamosios,
> prekybos paskirties patalpos – parduotuvės su alaus baru – savininkas,
> bendrasis jam priklausančių patalpų plotas yra 318,54 kv. m, šios patalpos
> yra namo rūsyje bei pirmame aukšte ir naudojamos ieškovo veiklai. Teismo
> vertinimu, ieškovo teiginys apie rūsyje įsirengtą atskirą elektros įvadą
> neatleidžia ieškovo nuo pareigos mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo
> objektų apšvietimą, juolab kad tai yra nedidelė suma ir atitinka teisingumo,
> protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas pažymėjo, jog atsakovas yra
> nustatęs, kad negyvenamųjų patalpų savininkams eksploatacinės išlaidos,
> tikslinės rinkliavos, kaupiamosios lėšos skaičiuojamos proporcingai šiems
> savininkams priklausomam (jų patalpų užimam) naudingajam plotui. Nustatęs,
> kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nėra išskirtas ieškovui
> priklausančių patalpų naudingasis plotas, tačiau ieškovas savo veiklai
> naudoja visas jam priklausančias patalpas, teismas darė išvadas, kad nėra
> pagrindo iš ieškovo naudojamų ir jam priklausančių patalpų ploto minusuoti
> rūsio dalies ploto, atsakovas pagrįstai reikalauja, kad ieškovas mokėtų
> mokesčius proporcingai visam ieškovui priklausančių patalpų plotui.
> Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
> išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu
> panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d.
> sprendimąir priėmė naują sprendimą – ieškinį ir priešieškinį tenkino iš
> dalies: 1) pripažino negaliojančiu ieškovo atžvilgiu atsakovo narių 2006 m.
> lapkričio 25 d. susirinkimo nutarimo dalį nustatyti paskolos grąžinimo
> tvarką, pagal kurią kreditas šilumos punktų renovacijai, šildymo sistemos
> remontui, laiptinių durų ir langų keitimui paskirstomas gyvenamųjų ir
> negyvenamųjų patalpų savininkams pagal nuosavybės teise turimą patalpos
> plotą bei atliktų darbų vertę ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo
> tvarka; 2) kitą ieškinio dalį atmetė; 3) priteisė iš ieškovo atsakovui skolą
> už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegužės 31 d. už
> administracinę ir techninę priežiūrą – 2863,78 Lt, už šildymo ir karšto
> vandens sistemos priežiūrą – 1086,24 Lt, kaupimo lėšų – 278,72 Lt, už
> bendrijos reikmėms suvartotą elektrą – 289,77 Lt, iš viso 4518,43 Lt; 4)
> kitą priešieškinio dalį atmetė. Kolegija nustatė, kad: ieškovo nuosavybės
> teisėmis valdomos negyvenamosios 221,67 kv. m patalpos yra namo pirmame
> aukšte su atskiru įėjimu į jas ir į nuosavybės teisėmis valdomas 96,87 kv. m
> rūsio patalpas; po patalpų perplanavimo 2006 metais bendrasis patalpų plotas
> susideda iš 273,33 kv. m ir 45,21 kv. m ploto, plotų suma – 318,54 kv. m.;
> šiose patalpose ieškovas vykdo prekybinę veiklą; ieškovo negyvenamosios
> patalpos yra atskirtos nuo gyvenamųjų; ieškovas nesinaudoja laiptinėmis,
> balkonais, šilumos sistema, savo patalpas šildo elektra, atskirai moka už
> suvartotą elektros energiją; ieškovas neturi nuosavybės teise priklausančių
> gyvenamųjų patalpų; pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nėra
> išskirtas ieškovui priklausančių patalpų naudingasis plotas. Atsižvelgusi į
> nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovo nutarimas
> negyvenamųjų patalpų savininkams eksploatacines išlaidas, tikslines
> rinkliavas, kaupiamąsias lėšas skaičiuoti proporcingai savininkams
> priklausančiam (užimamam) patalpų plotui atitinka CK 4.82 straipsnio 3
> dalies nuostatas, kolegija darė išvadą, kad nėra pagrindo iš ieškovo patalpų
> ploto atimti rūsio ir bendrojo naudojimo patalpų dalies ploto, kurie
> naudojami komercinei veiklai vykdyti, nes ir už jas taip pat reikia mokėti
> bendrijos nustatytas namo išlaikymo ir priežiūros išlaidas bendra tvarka.
> Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės,
> jog ieškovo ir kitų savininkų negyvenamosios patalpos yra atskirtos nuo butų
> patalpų, negyvenamųjų patalpų savininkai nesinaudoja laiptinėmis, kuriomis
> naudojasi tik butų savininkai. Atkreipusi dėmesį į CK 4.83 straipsnio 1
> dalies nuostatas, kolegija nurodė, kad namo laiptinės yra skirtos tik butų
> savininkų naudojimui, šalys pripažino faktą, kad ieškovas nesinaudoja namo
> centralizuota šildymo sistema, nors tai nėra įteisinta norminių aktų
> nustatyta tvarka. Kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms ginčijami
> atsakovo nutarimai dėl investicijų projekto parengimo ir įgyvendinimo
> išlaidų išieškojimo pažeidžia negyvenamųjų patalpų savininkų teises ir
> teisėtus interesus: tas bendrojo naudojimo patalpų – laiptinių – remonto ir
> išlaikymo išlaidas turėtų apmokėti tik butų savininkų, o ne negyvenamųjų
> patalpų savininkai, nes laiptinės pagal funkcinę paskirtį skirtos tik butų
> savininkams. Kolegijos vertinimu, neaišku, ar pagal investicijų įgyvendinimo
> projektą šildymo sistemos remontas apima ir ieškovo negyvenamųjų patalpų
> šildymo sistemą; kol ši sistema teisėtai nėra atjungta, tai ieškovas turi
> teisę reikalauti, kad šildymo sistemos remontas apimtų ir jo patalpų šildymo
> sistemą, o jei to nereikalauja, vargu ar gali atsisakyti mokėti už šildymo
> sistemos remontą, t. y. dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą; ieškovas turi
> subjektinę teisę atsisakyti naudotis patalpų šildymo paslauga ir už tai
> mokėti. Kolegija sprendė, kad, esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovas
> nepagrįstai reikalauja iš ieškovo padengti investicijų projekto parengimo ir
> įgyvendinimo išlaidas, nes nepateikė įrodymų, jog šios išlaidos naudojamos
> ir negyvenamosioms patalpoms tinkamai eksploatuoti skirtų sistemų ir
> įrenginių modernizavimui. Kolegija nustatė, kad modernizavimas šiuo metu
> apima tik patalpas ir įrenginius, kurie pagal funkcinę paskirtį naudojami
> butų eksploatavimui. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos
> teismo sprendimo motyvais ir išvadomis dėl priešieškinio tenkinimo, išskyrus
> priešieškinio dalį dėl 1173,08 Lt kaupimo lėšų priteisimo (kolegija nustatė,
> kad jos sumokėtos 2008 m. lapkričio 14 d.), 68,13 Lt paskolos dalies už
> investicinio projekto įgyvendinimą laikotarpiu nuo 2008 metų kovo mėnesio
> iki 2008 metų gegužės mėnesio (imtinai) ir 66,29 Ltpaskolos palūkanų dalies
> už investicinio projekto įgyvendinimą (CK 4.82 straipsnio 1, 3 dalys, 6.1,
> 6.37 straipsniai). Kolegija sprendė, kad kiti ieškovo reikalavimai
> netenkintini, nes jie priimti balsų dauguma ir visos bendrijos interesais,
> tiesiogiai ieškovo teisių nepažeidžia.
> III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
> Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo
> Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą ir
> palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d.
> sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
> 1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai teisiniams santykiams,
> susiklosčiusiems tarp daugiabučio namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų
> savininkų, bendrojo naudojimo objektų priežiūros, išlaikymo ir atnaujinimo
> klausimams spręsti taikė CK 4.83 straipsnio 1 dalį. Kasatorius remiasi CK
> 4.82 straipsnio 1, 3 dalių bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo
> (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatomis ir teigia, kad
> įstatyme įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga proporcingai savo
> daliai sumokėti išlaidas namui išsaugoti, išlaikyti, atnaujinti yra
> nesiejama su patalpų savininko naudojimosi teisės į atskiras bendrojo
> naudojimo patalpas įgyvendinimu, todėl turi būti vykdoma besąlygiškai.
> Kasatorius pažymi, kad laiptinių durų ir langų keitimas yra sudedamoji
> investicinio projekto dalis, energijos taupymo priemonė. Anot kasatoriaus,
> teismo ištirtos aplinkybės sprendimo motyvuojamojoje dalyje nesutampa su
> rezoliucinės dalies išvadomis: konstatuodamas negyvenamųjų patalpų savininkų
> teisių pažeidimą, teismas nurodė, kad bendrojo naudojimo patalpų –
> laiptinių – remonto išlaidas turėtų apmokėti tik butų savininkai, o ne
> negyvenamųjų patalpų savininkai, nes laiptinės pagal funkcinę paskirtį
> skirtos tik butų patalpų savininkams, tuo tarpu sprendimo rezoliucinėje
> dalyje teismas pripažino negaliojančia 2006 m. lapkričio 25 d. susirinkimo
> sprendimo dalį dėl laiptinių durų ir langų keitimo išlaidų paskirstymo
> negyvenamųjų patalpų savininkams. Teismas netinkamai ir nevisapusiškai
> vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis). Susirinkimo nutarimu nutarta kreditą
> laiptinių remontui paskirstyti kiekvienos remontuojamos laiptinės atskirai
> tos laiptinės butų savininkams pagal nuosavybės teise turimą bendrąjį
> (naudingąjį) plotą ir atliktų darbų vertę. Taigi šiuo nutarimu nenustatyta
> negyvenamųjų patalpų savininkams pareigos dengti laiptinių remonto išlaidas
> ir dėl šio nutarimo dalies nėra pagrindo konstatuoti negyvenamųjų patalpų
> savininkų teisių pažeidimo. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje
> neatskleista (neįvertinta) esminė aplinkybė, kad laiptinių durų ir langų
> keitimo darbai atlikti siekiant energijos taupymo tikslų, remiantis
> energetinio audito išvadomis, įgyvendinant investicinį projektą.
> Investicinio projekto įgyvendinimas susijęs su daugiabučio namo bendrojo
> naudojimo objektų renovavimu ir atnaujinimu, todėl ieškovas turi
> proporcingai prisidėti prie investicinio projekto išlaidų dengimo.
> 2. Atkreipęs dėmesį į CPK 263 straipsnio nuostatas, kasatorius nurodo, kad,
> vertindamas šilumos punkto renovacijos ir šildymo sistemos remonto išlaidų
> paskirstymo aplinkybes, teismas sprendime padarė iš esmės dvi skirtingas
> išvadas: kad ieškovas privalo mokėti šildymo sistemos ir šilumos punkto
> renovacijos išlaidas ir kad neprivalo šių išlaidų mokėti, tuo tarpu
> sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nusprendė, jog atsakovo 2006 m.
> lapkričio 25 d. susirinkimo nutarimas dėl šilumos punkto renovacijos ir
> šildymo sistemos remonto išlaidų rinkimo iš negyvenamųjų patalpų savininkų
> yra negaliojantis. Kasatoriaus teigimu, investicinis projektas, įskaitant
> šilumos punkto renovaciją ir šildymo sistemos remontą, apima ir ieškovo
> negyvenamąsias patalpas. Šių aplinkybių teismas nevertino, dėl investicinio
> projekto nepasisakė ir juo nesivadovavo. Darytina išvada, kad teismas
> netinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), taip pat nesilaikė CPK 270
> straipsnio 4 dalies reikalavimų. Jeigu teismas būtų įvertinęs investicinio
> projekto sprendinius, tai nesunku pastebėti, kad projekte skaičiuojamasis
> plotas 3327,18 kv. m (šildomas) taip pat apima ir ieškovo patalpų dalį.
> Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų atsisakęs bendrojo šildymo, dėl šios
> dalies teismas taip pat nevertino įrodymų.
> 3. Kasatoriaus nuomone, teismo konstatuota aplinkybė, kad bendrija
> nepagrįstai reikalauja iš ieškovo padengti investicijų projekto parengimo ir
> įgyvendinimo išlaidas, nes nepateikė įrodymų, jog jos naudojamos ir
> negyvenamosioms patalpoms skirtų sistemų ir įrenginių modernizavimui, yra iš
> esmės neteisinga. Anot kasatoriaus, šios išlaidos susijusios su bendrojo
> naudojimo objektų pagerinimu, atnaujinimu, todėl ieškovas turi pareigą
> prisidėti prie šių išlaidų dengimo (DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalies 2 punktas,
> 29 straipsnio 1 dalies 6 punktas, CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
> 4. Pripažindamas susirinkimo nutarimo dalį negaliojančia, teismas nenurodė
> teisės normų, kurias pažeidžiant buvo priimtas nutarimas (CPK 263
> straipsnis). Be to, teismo sprendime nenustatyta aplinkybių, teikiančių
> pagrindą pripažinti negaliojančiu juridinio asmens organų priimtą sprendimą,
> t. y. nenustatyta, kad nutarimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų
> normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir
> sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).
> Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti.
> Atsiliepime nurodoma, kad:
> 1. Kasaciniame skunde keliamas fakto, nustatyto skundžiamu sprendimu, kad
> ieškovas nesinaudoja pastato šildymo sistema, klausimas; taip pat klausimas,
> ar investicijų projektas apima ieškovo patalpas. Tuo tarpu kasacinis teismas
> sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus.
> 2. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad namo laiptinės yra
> skirtos tik gyvenamųjų patalpų savininkų naudojimui, todėl ieškovas
> neprivalo padengti paskolos dalies, skirtos laiptinių durims ir langams
> keisti. Šią išvadą patvirtina ir susirinkime priimtas sprendimas, kad
> kreditas laiptinių remontui paskirstomas kiekvienos remontuojamos laiptinės
> atskirai tos laiptinės butų savininkams (tuo tarpu visos namo negyvenamosios
> patalpos turi atskirus įėjimus ir duris).
> 3. Nors ginčijami sprendimai priimti balsų dauguma, tačiau šie sprendimai
> nukreipti vien tik gyvenamųjų patalpų savininkų sąlygoms gerinti, o apmokėti
> už juos reikalaujama ir negyvenamųjų patalpų savininkų. Anot ieškovo,
> gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų interesai skirtingi; turėdami
> absoliučią balsų daugumą, gyvenamųjų patalpų savininkai primeta savo valią
> negyvenamųjų patalpų savininkams.
> 4. Ieškovo teigimu, CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos yra pakankamas
> teisinis pagrindas priimtam apeliacinės instancijos teismo sprendimui.
> 5. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto kadastro
> nuostatuose ir STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkoje“
> nereglamentuojamas negyvenamųjų patalpų naudingojo ploto skaičiavimas (CK
> 4.82 straipsnio 3, 5 dalys). Dėl to ieškovo negyvenamųjų patalpų naudingąjį
> plotą reikėtų skaičiuoti analogiškai gyvenamosioms patalpoms, t. y.
> neįskaičiuojant rūsio ploto, ir nuo taip apskaičiuoto ploto turėtų būti
> skaičiuojami visi mokesčiai.
> Išplėstinė teisėjų kolegija
> k o n s t a t u o j a :
> IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
> Dėldaugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios
> dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendruoju
> turtu susijusias išlaidas
> Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų
> asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo
> disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo
> ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar
> keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji.
> Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti,
> naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK
> 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai
> bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės
> teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai
> nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės
> teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės
> ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės
> objekto savininkų, kaip jis pats ( bendraturčių), naudai.
> Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių
> sureguliavimo režimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus
> „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos
> reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės
> teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis
> bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.
> Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios
> dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos,
> pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros,
> sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės
> teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 5
> dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe
> (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos –
> pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai,
> stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų
> apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė
> įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos,
> elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros,
> vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai,
> televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens
> ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė
> įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie
> objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams
> nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo
> inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų
> asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo
> laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai,
> pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems
> patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Daugiabučio gyvenamojo namo
> butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį
> turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).
> Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo
> bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75
> straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises –
> valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų
> bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK
> 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis
> reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma
> grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos
> principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių,
> protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių
> priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo
> butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).
> Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės
> nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 3
> straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
> išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje
> byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“ ir
> kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje
> R. K. v. 47-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt., bylos Nr.
> 3K-3-376/2009).
> Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad
> įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių
> negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei
> daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės
> objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste
> aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų
> savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti,
> tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio
> 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai
> apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas
> ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas,
> kurios bus skiriamos namui atnaujinti. DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte
> nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas
> išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra,
> remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus
> statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo
> naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje.
> Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir
> kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad
> buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas,
> todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su
> bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
> Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis
> civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB
> „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003); ieškovė, kaip
> daugiabučio namo bendraturtė, nėra atleidžiama nuo pareigos dalyvauti
> išlaikant bendrąjį turtą, šiuo atveju liftą, nes nėra vien tik teikiamos
> paslaugos vartotoja; ieškovės subjektinė teisė atsisakyti naudojimosi liftu
> paslaugų ir šiai daliai tenkančių išlaidų yra ginama, tačiau tai neturi
> įtakos jos, kaip bendraturtės, pareigoms, kurios kyla iš įstatymu jai
> suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo
> Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio
> 9 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. UAB „Karoliniškių būstas“ ir
> kt., bylos Nr. 3K-7-1/2003). Išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos
> kontekste konstatuoja, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio
> gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės
> nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis
> privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei
> bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų
> būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai
> nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių
> daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio,
> kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.
> Pagal nurodytą bendrąją taisyklę pareiga daugiabučio gyvenamojo namo
> bendraturčiams proporcingai apmokėti išlaidas atsiranda ir, pavyzdžiui,
> tokiu atveju, kai, esant būtinumui, yra naujomis pakeičiamos vienerios iš
> dvi ar daugiau laiptinių turinčio daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės
> durys. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai
> pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatyminių pareigų vykdymo
> priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui
> išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o
> kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti.
> CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal
> kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti
> išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su
> įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo
> ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar
> butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85
> straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad
> išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų
> nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų
> savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar
> viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių
> naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos
> įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351
> patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų
> namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo
> tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų
> namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra
> privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių
> gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems
> valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal
> namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas).
> Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1)
> reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų
> savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo
> ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos;
> saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos
> išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo
> aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas
> atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta
> estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų
> gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų
> įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais –
> pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo
> priemonių įgyvendinimą (13.5 papunktis). Reglamento prasme privalomieji
> darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos
> atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir
> priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas). Pagal Reglamento 25
> punktą namo energetinio audito išvados ir jų pagrindu parengtas namo
> energetinio efektyvumo didinimo darbų planas turi būti patvirtintas
> daugiabučio namo patalpų savininkų bendrijos susirinkimo arba butų ir kitų
> patalpų <savininkų> susirinkimo, arba jiems balsuojant raštu (balsų
> dauguma), jeigu bendrijos įstatuose ar butų ir kitų patalpų savininkų
> jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip.
> Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje
> nustatytos išimtys galimos, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir
> kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir
> priežiūros reikalavimais. Kai bendraturčiai tarpusavyje nesusitaria dėl
> intervencijos (pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kt.) ir investicijų į
> bendrąjį turtą masto, ginčą nagrinėjantis teismas šiuos klausimus,
> vadovaujantis solidarumo, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir
> sąžiningumo principais, sprendžia pagal vidutinius standartus.
> Dėl CK 4.82 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo
> CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų
> bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise
> priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto
> santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris
> reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės
> nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama
> visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise
> priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su
> gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Taikant šią teisės normą gali kilti
> neaiškumų, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi
> būti įskaičiuoti rūsio patalpų plotai, taip pat ar nustatant aptariamą
> proporciją ir konkretaus butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės
> nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą
> didesnį nei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą,
> pavyzdžiui, į namo bendrojo naudojimo koridoriuje šio asmens įsirengtų ir
> naudojamų pagalbinių patalpų ar pan., kurios nėra teisiškai įregistruotos
> bei įteisintos, plotą. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 4.82
> straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios
> dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas,
> vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia,
> kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės
> dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir
> rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės
> nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai
> turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos
> nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų
> ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų
> gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name
> savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad
> nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai
> nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat
> naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios
> teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti
> neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko
> išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę
> įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio,
> kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia
> teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės
> normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas
> atitinkamai pagal analogiją taikant