Na taip, gal per mažai nerimtų sprendimų skaičiau, pripažįstu. Bet tada visai siaubas...

"T:)" <durniu@laivas.lt> wrote in message news:hl3i3r$o3$1@trimpas.omnitel.net...
> o ka laikyti rimtu tesimu ar nerimtu?
> Jei tu nematei, tai nereiskai, kad tokiu nera. As su teismasi susiduriu labai labai retai, bet ir tai maciau nutarti kurios argumentas skambejo mazdaug taip "kadangi zmogus turi kelis sklypus, ir gal but juos parduos, nera reikala jam leisti jame statyti nama" Jei ka sklypai buvo atstatyta nuosavybe kaip namu valdai ir pagal visus projektus ten mazaukste statyba :)
> 
> T:)
> 
> "Jonas Sergejenka" <johnas@kazhkur.com> wrote in message news:hl3hlk$vmd$1@trimpas.omnitel.net...
> > na jau na jau, nepasakok. Nemačiau "rimtų" teismų sprendimų, kuriuose motyvacinėje dalyje svaičiojama apie "aj, nu argi čia pinigai? Nu nedidelė suma, tai susimokėk, negi sunku?"
> > Lai motyvuoja teisės normomis, o ne kažkokiu protingumo kriterijumi YPAČ tokioje vietoje (tokiu klausimu). 
> > 
> > Jei tave kas nors priluptų, tai ar norėtum, kad teisėjas teisme maždaug sakytų "na, taip, teisės medicinos ekspertizė nustatė akies sumušimą, mėlynę, nubrozdinimus, tačiau tuo metu buvo 3 dienos išeiginių, tai jūs galėjote sėdėti namie, ir niekas nematė jūsų su mėlyne. O kadangi sumušimas jau matau užgijo, tai nematau priežasties sodinti šitą vargšą piemenėlį už grotų. Laisvas."
> > 
> > 
> > "T:)" <durniu@laivas.lt> wrote in message news:hl3coo$nal$1@trimpas.omnitel.net...
> >> matau nepagavai minties :) Isvertus tai reiskia, kad teismui yra px, nes suma ne ta del kurios verta sukti galva ir ieskoti argumentu ir gincytis. Paske formaliai - privalai susimketi uz bendra apsvietima ir viskas. 
> >> 
> >> T:)
> >> 
> >> "Jonas Sergejenka" <johnas@kazhkur.com> wrote in message news:hl38do$gqa$1@trimpas.omnitel.net...
> >> > Wau, paskaičiau iki tos vietos, kur Panevėžio pirmos instancijos teismas "argumentuoja" sprendimą priversti ieškovą sumokėti už laiptinių apšvietimą:
> >> > "Teismo
> >> > vertinimu, ieškovo teiginys apie rūsyje įsirengtą atskirą elektros įvadą
> >> > neatleidžia ieškovo nuo pareigos mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo
> >> > objektų apšvietimą, *** juolab kad tai yra nedidelė suma *** ir atitinka teisingumo,
> >> > protingumo ir sąžiningumo kriterijus."
> >> > 
> >> > xujeju.. Priteiskit man, gerb. teisme, iš visų Lietuvos bedarbių po 1 Lt. Juolab, kad tai nedidelė suma... už tai, kad aš "dirbu" ir palaikau Lietuvėlės gyvybę, kol jie iš pašalpų minta (čia patenkinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus)...
> >> > 
> >> > "Laurynas" <Bmweda@dzimail.com> wrote in message news:hl1bqn$ufk$1@trimpas.omnitel.net...
> >> >> "Linas Petkevičius" <linas@NONONOinfonova.lt> wrote in message
> >> >> news:hl0e4b$j1v$1@trimpas.omnitel.net...
> >> >> > Je buciau rusio savininkas, tai turbut teikciau, kad mano atzvilgiu 
> >> >> > sildymas, kanalizacija ir vandentiekis nera bendro naudojimo. Stogas ir 
> >> >> > ventiliacija jau kaip ir visu gaunasi.
> >> >> 
> >> >> Logiška, bet yra nauja LAT išplėstinės kolegijos nutartis, įdedu tekstą
> >> >> žemiau. Atkreipkit į ieškovo argumentus, kodėl jis neturėtų mokėt, faktines 
> >> >> aplinkybes ir teismo išaiškinimą.
> >> >> 
> >> >> 
> >> >> Dokumentas atspausdintas iš teismų praktikos paieškos sistemos INFOLEX.
> >> >> Praktika (www.teismupraktika.lt)
> >> >> 
> >> >> 
> >> >> Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009
> >> >> m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
> >> >> 3K-7-515/2009.
> >> >> 
> >> >> http://www.infolex.lt/praktika/demo/Default.aspx?id=20&item=doc&aktoid=142115
> >> >> 
> >> >> 
> >> >> Civilinė byla Nr. 3K-7-515/2009
> >> >> Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1 (S)
> >> >> LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
> >> >> N U T A R T I S
> >> >> LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
> >> >> 2009 m. lapkričio 27 d.
> >> >> Vilnius
> >> >> Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų
> >> >> kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Egidijaus
> >> >> Baranausko, Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko, Algio Norkūno, Antano
> >> >> Simniškio (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
> >> >> rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal
> >> >> atsakovo Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos kasacinį
> >> >> skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
> >> >> kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje
> >> >> pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ Kaunuva“ ieškinį atsakovui
> >> >> Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl bendrijos
> >> >> susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir atsakovo priešieškinį
> >> >> dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys V. J., I. K., Z. R., Panevėžio
> >> >> miesto savivaldybės viešoji biblioteka.
> >> >> Išplėstinė teisėjų kolegija
> >> >> n u s t a t ė :
> >> >> I. Ginčo esmė
> >> >> Byloje kilęs daugiabučio namo savininkų bendrijos ir jos nario –
> >> >> negyvenamųjų patalpų savininko – ginčas dėl teisių ir pareigų naudojantis
> >> >> bendrąja daline nuosavybe, pareigos proporcingai savo daliai apmokėti
> >> >> išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas
> >> >> įmokas, bendrosios dalinės nuosavybės dalies dydžio nustatymo.
> >> >> Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais, be kita ko, šiuos susirinkimo,
> >> >> įvykusio 2006 m. lapkričio 25 d., nutarimus:
> >> >> 1. Pirmo darbotvarkės klausimo nutarimą Nr. 1: Pagal parengtą investicijų
> >> >> projektą atlikti šilumos punktų renovaciją, šildymo sistemos remontą,
> >> >> laiptinių durų, langų keitimą, laiptinių remontą, butų langų keitimą,
> >> >> balkonų remontą, apmokėti už energetinio audito ir investicijų projekto
> >> >> parengimą, rangos konkurso organizavimą ir techninės priežiūros vykdymą.
> >> >> Darbus atlikti gavus paskolą. Visų darbų investicijos dydis turi būti ne
> >> >> didesnis negu 356 300 Lt.
> >> >> 2. Pirmo darbotvarkės klausimo nutarimą Nr. 2: Darbams įgyvendinti paimti
> >> >> paskolą iki 213 780 Lt 10 metų laikotarpiui. Bendrija pasirenka tokią
> >> >> paskolos grąžinimo tvarką:
> >> >> - kreditas šilumos punktų renovacijai, šildymo sistemos remontui, laiptinių
> >> >> durų, langų keitimui paskirstomas gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų
> >> >> savininkams pagal nuosavybės teise turimą patalpos bendrąjį (naudingąjį)
> >> >> plotą bei atliktų darbų vertę ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo
> >> >> tvarka;
> >> >> - kreditas laiptinių remontui paskirstomas kiekvienos remontuojamos
> >> >> laiptinės atskirai tos laiptinės butų savininkams pagal nuosavybės teise
> >> >> turimą bendrąjį (naudingąjį) plotą bei atliktų darbų vertę ir renkamas iš
> >> >> savininkų mokesčių surinkimo tvarka, kreditas butų langų keitimui ir balkonų
> >> >> remontui paskirstomas kiekvieno buto savininkui pagal bute atliktų darbų
> >> >> vertę ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo tvarka.
> >> >> 3. Devinto darbotvarkės klausimo nutarimą Nr. 2: Mokesčiai gyvenamųjų ir
> >> >> negyvenamųjų patalpų savininkams už suvartotą elektros energiją bendrojo
> >> >> naudojimo objektuose nustatytą pagal pirmąjį punktą apskaičiuojami pagal
> >> >> turimą nuosavybės teise patalpos bendrąjį (naudingąjį) plotą.
> >> >> Ieškovo nuomone, ginčijami nutarimai pažeidžia jo teises ir prieštarauja
> >> >> įstatymams. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso
> >> >> negyvenamosios patalpos namo pirmame aukšte ir rūsyje, įėjimas į šias
> >> >> patalpas yra atskiras; ieškovas visiškai nesinaudoja bendromis namo
> >> >> laiptinėmis ir bendra namo šildymo sistema. Anot ieškovo, atsakovo parengtas
> >> >> namo investicinis projektas yra skirtas namo keturiasdešimt šešiems butams.
> >> >> Ieškovo teigimu, jis negauna jokios realios naudos iš šio projekto, nes
> >> >> patalpos, kuriomis jis naudojasi, nėra bendroji dalinė nuosavybė. Be to,
> >> >> investiciniame projekte yra nurodytos vienos sumos, o faktiškai darbai yra
> >> >> vykdomi kitokie. Ieškovas nesutinka, kad atsakovas mokesčius už bendrojo
> >> >> naudojimo objektų apšvietimą skaičiuotų nuo bendrojo ploto, nes jis
> >> >> (ieškovas) bendrais rūsiais nesinaudoja, o dėl savo rūsio patalpų apšvietimo
> >> >> yra sudaręs atskirą sutartį su AB „Rytų skirstomieji tinklai“.
> >> >> Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš ieškovo skolą už laikotarpį nuo
> >> >> 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegužės 31 d.: administracinės ir techninės
> >> >> priežiūros išlaidų – 2863,78 Lt, šildymo ir karšto vandens sistemos
> >> >> priežiūros išlaidų – 1086,24 Lt, kaupimo lėšų – 1451,72 Lt, bendroms
> >> >> bendrijos reikmėms suvartotos elektros energijos lėšų – 289,77 Lt, paskolos
> >> >> dalį už investicinio projekto įgyvendinimą už laikotarpį nuo 2008 m. kovo
> >> >> mėnesio iki 2008 m. gegužės mėnesio imtinai 68,13 Lt, paskolos palūkanų dalį
> >> >> už laikotarpį nuo 2008 m. vasario mėnesio iki 2008 m. gegužės mėnesio
> >> >> imtinai – 66,29 Lt, iš viso 5825,93Lt. Anot atsakovo, ieškovas nevykdo
> >> >> bendrijos susirinkimo 2005 m. lapkričio 22 d. priimtų sprendimų, nemoka
> >> >> bendrijai administravimo ir techninės priežiūros bei šildymo ir karšto
> >> >> vandens sistemos priežiūros išlaidų, taip pat kaupimo lėšų, nedengia
> >> >> bendroms reikmėms suvartotos elektros energijos.
> >> >> II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
> >> >> Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį
> >> >> atmetė, o priešieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad: ieškovas ir
> >> >> atsakovas yra pastato Panevėžyje, Smėlynės g. 49, bendraturčiai ir namo
> >> >> savininkų bendrijos nariai; ieškovui nuosavybės teisėmis priklauso
> >> >> negyvenamosios patalpos, kuriose jis vykdo prekybinę veiklą; bendrijos 2006
> >> >> m. lapkričio 25 d. susirinkimo nutarimai priimti nepažeidžiant procedūrinių
> >> >> reikalavimų. Nurodęs, kad pagrindinis šalių ginčas yra kilęs dėl įvairių
> >> >> mokesčių ir tikslinių įmokų apskaičiavimo tvarkos, t. y. ieškovas mano, kad
> >> >> mokesčiai jam turėtų būti skaičiuojami minusuojant rūsio patalpas, o
> >> >> atsakovas – kad mokesčiai skaičiuotini nuo viso ieškovo turimų patalpų
> >> >> ploto, teismas konstatavo, jog ieškovas susirinkimo nutarimus ginčija
> >> >> deklaratyviais teiginiais ir abstrakčiais samprotavimais apie tai, kad šie
> >> >> nutarimai pažeidžia jo teises ir pareigas. Teismo vertinimu, dalis ginčijamų
> >> >> nutarimų yra tik drausminantys bendrijos narius, kad būtų laikomasi
> >> >> atsiskaitymų ir mokėjimų tvarkos. Teismas sprendė, kad ieškovas, kaip namo
> >> >> bendrasavininkis, privalo prisidėti savo lėšomis prie bendrųjų namo
> >> >> konstrukcijų ir inžinerinių tinklų atnaujinimo bei modernizavimo, nes lėšos
> >> >> yra skiriamos bendrojo objekto – viso namo – renovacijai. Ieškovo argumentą,
> >> >> kad jis nesinaudoja kai kuriomis namo patalpomis, teismas atmetė kaip
> >> >> nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad bendrųjų namo objektų ir tinklų išlaikymas
> >> >> yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų
> >> >> bendrasavininkių prievole šią nuosavybę išlaikyti. Teismas konstatavo, kad
> >> >> ieškovas privalo savo lėšomis prisidėti prie investicinio projekto
> >> >> įgyvendinimo, nes projekto įgyvendinimas atitinka visų namo bendrasavininkių
> >> >> interesus ir padeda išsaugoti bei modernizuoti bendrąją nuosavybę; nutarimas
> >> >> dėl investicinio projekto negali būti laikomas neteisėtu ir pažeidžiančiu
> >> >> ieškovo interesus ar galiojančias teisės normas. Teismo vertinimu, ieškovas,
> >> >> nesutikdamas su kai kuriomis lėšomis, nurodytomis investiciniame projekte,
> >> >> ir jų panaudojimo pagrįstumu, dėl šių lėšų panaudojimo tikslingumo turi
> >> >> teisę kreiptis į bendrijos valdymo organus ir gauti atsakymus arba
> >> >> inicijuoti revizijos komisijos patikrinimą, o ne ginčyti bendrijos
> >> >> nutarimus, kaip tokius. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė
> >> >> imperatyviųjų įstatymo normų, kurias pažeidžia ginčijami susirinkimo
> >> >> nutarimai, tuo tarpu šie nutarimai, teismo vertinimu, atitinka teisingumo,
> >> >> protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas, atsižvelgęs į šalis
> >> >> siejančius narystės santykius ir susiklosčiusią mokėjimų praktiką bei
> >> >> remdamasis CK 4 straipsniu, 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalimis, padarė išvadą,
> >> >> kad atsakovas teisėtai reikalauja, jog ieškovas proporcingai savo daliai ir
> >> >> bendrijos nustatyta tvarka apmokėtų išlaidas ne tik namo šilumos punkto,
> >> >> elektros prietaisų eksploatacijai, dalyvautų kaupiant lėšas, bet ir
> >> >> proporcingai apmokėtų investicinių projektų išlaidas bei dalyvautų renkant
> >> >> tikslines rinkliavas. Teismas nustatė, kad ieškovas yra negyvenamosios,
> >> >> prekybos paskirties patalpos – parduotuvės su alaus baru – savininkas,
> >> >> bendrasis jam priklausančių patalpų plotas yra 318,54 kv. m, šios patalpos
> >> >> yra namo rūsyje bei pirmame aukšte ir naudojamos ieškovo veiklai. Teismo
> >> >> vertinimu, ieškovo teiginys apie rūsyje įsirengtą atskirą elektros įvadą
> >> >> neatleidžia ieškovo nuo pareigos mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo
> >> >> objektų apšvietimą, juolab kad tai yra nedidelė suma ir atitinka teisingumo,
> >> >> protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas pažymėjo, jog atsakovas yra
> >> >> nustatęs, kad negyvenamųjų patalpų savininkams eksploatacinės išlaidos,
> >> >> tikslinės rinkliavos, kaupiamosios lėšos skaičiuojamos proporcingai šiems
> >> >> savininkams priklausomam (jų patalpų užimam) naudingajam plotui. Nustatęs,
> >> >> kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nėra išskirtas ieškovui
> >> >> priklausančių patalpų naudingasis plotas, tačiau ieškovas savo veiklai
> >> >> naudoja visas jam priklausančias patalpas, teismas darė išvadas, kad nėra
> >> >> pagrindo iš ieškovo naudojamų ir jam priklausančių patalpų ploto minusuoti
> >> >> rūsio dalies ploto, atsakovas pagrįstai reikalauja, kad ieškovas mokėtų
> >> >> mokesčius proporcingai visam ieškovui priklausančių patalpų plotui.
> >> >> Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
> >> >> išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu
> >> >> panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d.
> >> >> sprendimąir priėmė naują sprendimą – ieškinį ir priešieškinį tenkino iš
> >> >> dalies: 1) pripažino negaliojančiu ieškovo atžvilgiu atsakovo narių 2006 m.
> >> >> lapkričio 25 d. susirinkimo nutarimo dalį nustatyti paskolos grąžinimo
> >> >> tvarką, pagal kurią kreditas šilumos punktų renovacijai, šildymo sistemos
> >> >> remontui, laiptinių durų ir langų keitimui paskirstomas gyvenamųjų ir
> >> >> negyvenamųjų patalpų savininkams pagal nuosavybės teise turimą patalpos
> >> >> plotą bei atliktų darbų vertę ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo
> >> >> tvarka; 2) kitą ieškinio dalį atmetė; 3) priteisė iš ieškovo atsakovui skolą
> >> >> už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegužės 31 d. už
> >> >> administracinę ir techninę priežiūrą – 2863,78 Lt, už šildymo ir karšto
> >> >> vandens sistemos priežiūrą – 1086,24 Lt, kaupimo lėšų – 278,72 Lt, už
> >> >> bendrijos reikmėms suvartotą elektrą – 289,77 Lt, iš viso 4518,43 Lt; 4)
> >> >> kitą priešieškinio dalį atmetė. Kolegija nustatė, kad: ieškovo nuosavybės
> >> >> teisėmis valdomos negyvenamosios 221,67 kv. m patalpos yra namo pirmame
> >> >> aukšte su atskiru įėjimu į jas ir į nuosavybės teisėmis valdomas 96,87 kv. m
> >> >> rūsio patalpas; po patalpų perplanavimo 2006 metais bendrasis patalpų plotas
> >> >> susideda iš 273,33 kv. m ir 45,21 kv. m ploto, plotų suma – 318,54 kv. m.;
> >> >> šiose patalpose ieškovas vykdo prekybinę veiklą; ieškovo negyvenamosios
> >> >> patalpos yra atskirtos nuo gyvenamųjų; ieškovas nesinaudoja laiptinėmis,
> >> >> balkonais, šilumos sistema, savo patalpas šildo elektra, atskirai moka už
> >> >> suvartotą elektros energiją; ieškovas neturi nuosavybės teise priklausančių
> >> >> gyvenamųjų patalpų; pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nėra
> >> >> išskirtas ieškovui priklausančių patalpų naudingasis plotas. Atsižvelgusi į
> >> >> nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovo nutarimas
> >> >> negyvenamųjų patalpų savininkams eksploatacines išlaidas, tikslines
> >> >> rinkliavas, kaupiamąsias lėšas skaičiuoti proporcingai savininkams
> >> >> priklausančiam (užimamam) patalpų plotui atitinka CK 4.82 straipsnio 3
> >> >> dalies nuostatas, kolegija darė išvadą, kad nėra pagrindo iš ieškovo patalpų
> >> >> ploto atimti rūsio ir bendrojo naudojimo patalpų dalies ploto, kurie
> >> >> naudojami komercinei veiklai vykdyti, nes ir už jas taip pat reikia mokėti
> >> >> bendrijos nustatytas namo išlaikymo ir priežiūros išlaidas bendra tvarka.
> >> >> Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės,
> >> >> jog ieškovo ir kitų savininkų negyvenamosios patalpos yra atskirtos nuo butų
> >> >> patalpų, negyvenamųjų patalpų savininkai nesinaudoja laiptinėmis, kuriomis
> >> >> naudojasi tik butų savininkai. Atkreipusi dėmesį į CK 4.83 straipsnio 1
> >> >> dalies nuostatas, kolegija nurodė, kad namo laiptinės yra skirtos tik butų
> >> >> savininkų naudojimui, šalys pripažino faktą, kad ieškovas nesinaudoja namo
> >> >> centralizuota šildymo sistema, nors tai nėra įteisinta norminių aktų
> >> >> nustatyta tvarka. Kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms ginčijami
> >> >> atsakovo nutarimai dėl investicijų projekto parengimo ir įgyvendinimo
> >> >> išlaidų išieškojimo pažeidžia negyvenamųjų patalpų savininkų teises ir
> >> >> teisėtus interesus: tas bendrojo naudojimo patalpų – laiptinių – remonto ir
> >> >> išlaikymo išlaidas turėtų apmokėti tik butų savininkų, o ne negyvenamųjų
> >> >> patalpų savininkai, nes laiptinės pagal funkcinę paskirtį skirtos tik butų
> >> >> savininkams. Kolegijos vertinimu, neaišku, ar pagal investicijų įgyvendinimo
> >> >> projektą šildymo sistemos remontas apima ir ieškovo negyvenamųjų patalpų
> >> >> šildymo sistemą; kol ši sistema teisėtai nėra atjungta, tai ieškovas turi
> >> >> teisę reikalauti, kad šildymo sistemos remontas apimtų ir jo patalpų šildymo
> >> >> sistemą, o jei to nereikalauja, vargu ar gali atsisakyti mokėti už šildymo
> >> >> sistemos remontą, t. y. dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą; ieškovas turi
> >> >> subjektinę teisę atsisakyti naudotis patalpų šildymo paslauga ir už tai
> >> >> mokėti. Kolegija sprendė, kad, esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovas
> >> >> nepagrįstai reikalauja iš ieškovo padengti investicijų projekto parengimo ir
> >> >> įgyvendinimo išlaidas, nes nepateikė įrodymų, jog šios išlaidos naudojamos
> >> >> ir negyvenamosioms patalpoms tinkamai eksploatuoti skirtų sistemų ir
> >> >> įrenginių modernizavimui. Kolegija nustatė, kad modernizavimas šiuo metu
> >> >> apima tik patalpas ir įrenginius, kurie pagal funkcinę paskirtį naudojami
> >> >> butų eksploatavimui. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos
> >> >> teismo sprendimo motyvais ir išvadomis dėl priešieškinio tenkinimo, išskyrus
> >> >> priešieškinio dalį dėl 1173,08 Lt kaupimo lėšų priteisimo (kolegija nustatė,
> >> >> kad jos sumokėtos 2008 m. lapkričio 14 d.), 68,13 Lt paskolos dalies už
> >> >> investicinio projekto įgyvendinimą laikotarpiu nuo 2008 metų kovo mėnesio
> >> >> iki 2008 metų gegužės mėnesio (imtinai) ir 66,29 Ltpaskolos palūkanų dalies
> >> >> už investicinio projekto įgyvendinimą (CK 4.82 straipsnio 1, 3 dalys, 6.1,
> >> >> 6.37 straipsniai). Kolegija sprendė, kad kiti ieškovo reikalavimai
> >> >> netenkintini, nes jie priimti balsų dauguma ir visos bendrijos interesais,
> >> >> tiesiogiai ieškovo teisių nepažeidžia.
> >> >> III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
> >> >> Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo
> >> >> Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą ir
> >> >> palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d.
> >> >> sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
> >> >> 1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai teisiniams santykiams,
> >> >> susiklosčiusiems tarp daugiabučio namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų
> >> >> savininkų, bendrojo naudojimo objektų priežiūros, išlaikymo ir atnaujinimo
> >> >> klausimams spręsti taikė CK 4.83 straipsnio 1 dalį. Kasatorius remiasi CK
> >> >> 4.82 straipsnio 1, 3 dalių bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo
> >> >> (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatomis ir teigia, kad
> >> >> įstatyme įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga proporcingai savo
> >> >> daliai sumokėti išlaidas namui išsaugoti, išlaikyti, atnaujinti yra
> >> >> nesiejama su patalpų savininko naudojimosi teisės į atskiras bendrojo
> >> >> naudojimo patalpas įgyvendinimu, todėl turi būti vykdoma besąlygiškai.
> >> >> Kasatorius pažymi, kad laiptinių durų ir langų keitimas yra sudedamoji
> >> >> investicinio projekto dalis, energijos taupymo priemonė. Anot kasatoriaus,
> >> >> teismo ištirtos aplinkybės sprendimo motyvuojamojoje dalyje nesutampa su
> >> >> rezoliucinės dalies išvadomis: konstatuodamas negyvenamųjų patalpų savininkų
> >> >> teisių pažeidimą, teismas nurodė, kad bendrojo naudojimo patalpų –
> >> >> laiptinių – remonto išlaidas turėtų apmokėti tik butų savininkai, o ne
> >> >> negyvenamųjų patalpų savininkai, nes laiptinės pagal funkcinę paskirtį
> >> >> skirtos tik butų patalpų savininkams, tuo tarpu sprendimo rezoliucinėje
> >> >> dalyje teismas pripažino negaliojančia 2006 m. lapkričio 25 d. susirinkimo
> >> >> sprendimo dalį dėl laiptinių durų ir langų keitimo išlaidų paskirstymo
> >> >> negyvenamųjų patalpų savininkams. Teismas netinkamai ir nevisapusiškai
> >> >> vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis). Susirinkimo nutarimu nutarta kreditą
> >> >> laiptinių remontui paskirstyti kiekvienos remontuojamos laiptinės atskirai
> >> >> tos laiptinės butų savininkams pagal nuosavybės teise turimą bendrąjį
> >> >> (naudingąjį) plotą ir atliktų darbų vertę. Taigi šiuo nutarimu nenustatyta
> >> >> negyvenamųjų patalpų savininkams pareigos dengti laiptinių remonto išlaidas
> >> >> ir dėl šio nutarimo dalies nėra pagrindo konstatuoti negyvenamųjų patalpų
> >> >> savininkų teisių pažeidimo. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje
> >> >> neatskleista (neįvertinta) esminė aplinkybė, kad laiptinių durų ir langų
> >> >> keitimo darbai atlikti siekiant energijos taupymo tikslų, remiantis
> >> >> energetinio audito išvadomis, įgyvendinant investicinį projektą.
> >> >> Investicinio projekto įgyvendinimas susijęs su daugiabučio namo bendrojo
> >> >> naudojimo objektų renovavimu ir atnaujinimu, todėl ieškovas turi
> >> >> proporcingai prisidėti prie investicinio projekto išlaidų dengimo.
> >> >> 2. Atkreipęs dėmesį į CPK 263 straipsnio nuostatas, kasatorius nurodo, kad,
> >> >> vertindamas šilumos punkto renovacijos ir šildymo sistemos remonto išlaidų
> >> >> paskirstymo aplinkybes, teismas sprendime padarė iš esmės dvi skirtingas
> >> >> išvadas: kad ieškovas privalo mokėti šildymo sistemos ir šilumos punkto
> >> >> renovacijos išlaidas ir kad neprivalo šių išlaidų mokėti, tuo tarpu
> >> >> sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nusprendė, jog atsakovo 2006 m.
> >> >> lapkričio 25 d. susirinkimo nutarimas dėl šilumos punkto renovacijos ir
> >> >> šildymo sistemos remonto išlaidų rinkimo iš negyvenamųjų patalpų savininkų
> >> >> yra negaliojantis. Kasatoriaus teigimu, investicinis projektas, įskaitant
> >> >> šilumos punkto renovaciją ir šildymo sistemos remontą, apima ir ieškovo
> >> >> negyvenamąsias patalpas. Šių aplinkybių teismas nevertino, dėl investicinio
> >> >> projekto nepasisakė ir juo nesivadovavo. Darytina išvada, kad teismas
> >> >> netinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), taip pat nesilaikė CPK 270
> >> >> straipsnio 4 dalies reikalavimų. Jeigu teismas būtų įvertinęs investicinio
> >> >> projekto sprendinius, tai nesunku pastebėti, kad projekte skaičiuojamasis
> >> >> plotas 3327,18 kv. m (šildomas) taip pat apima ir ieškovo patalpų dalį.
> >> >> Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų atsisakęs bendrojo šildymo, dėl šios
> >> >> dalies teismas taip pat nevertino įrodymų.
> >> >> 3. Kasatoriaus nuomone, teismo konstatuota aplinkybė, kad bendrija
> >> >> nepagrįstai reikalauja iš ieškovo padengti investicijų projekto parengimo ir
> >> >> įgyvendinimo išlaidas, nes nepateikė įrodymų, jog jos naudojamos ir
> >> >> negyvenamosioms patalpoms skirtų sistemų ir įrenginių modernizavimui, yra iš
> >> >> esmės neteisinga. Anot kasatoriaus, šios išlaidos susijusios su bendrojo
> >> >> naudojimo objektų pagerinimu, atnaujinimu, todėl ieškovas turi pareigą
> >> >> prisidėti prie šių išlaidų dengimo (DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalies 2 punktas,
> >> >> 29 straipsnio 1 dalies 6 punktas, CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
> >> >> 4. Pripažindamas susirinkimo nutarimo dalį negaliojančia, teismas nenurodė
> >> >> teisės normų, kurias pažeidžiant buvo priimtas nutarimas (CPK 263
> >> >> straipsnis). Be to, teismo sprendime nenustatyta aplinkybių, teikiančių
> >> >> pagrindą pripažinti negaliojančiu juridinio asmens organų priimtą sprendimą,
> >> >> t. y. nenustatyta, kad nutarimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų
> >> >> normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir
> >> >> sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).
> >> >> Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti.
> >> >> Atsiliepime nurodoma, kad:
> >> >> 1. Kasaciniame skunde keliamas fakto, nustatyto skundžiamu sprendimu, kad
> >> >> ieškovas nesinaudoja pastato šildymo sistema, klausimas; taip pat klausimas,
> >> >> ar investicijų projektas apima ieškovo patalpas. Tuo tarpu kasacinis teismas
> >> >> sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus.
> >> >> 2. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad namo laiptinės yra
> >> >> skirtos tik gyvenamųjų patalpų savininkų naudojimui, todėl ieškovas
> >> >> neprivalo padengti paskolos dalies, skirtos laiptinių durims ir langams
> >> >> keisti. Šią išvadą patvirtina ir susirinkime priimtas sprendimas, kad
> >> >> kreditas laiptinių remontui paskirstomas kiekvienos remontuojamos laiptinės
> >> >> atskirai tos laiptinės butų savininkams (tuo tarpu visos namo negyvenamosios
> >> >> patalpos turi atskirus įėjimus ir duris).
> >> >> 3. Nors ginčijami sprendimai priimti balsų dauguma, tačiau šie sprendimai
> >> >> nukreipti vien tik gyvenamųjų patalpų savininkų sąlygoms gerinti, o apmokėti
> >> >> už juos reikalaujama ir negyvenamųjų patalpų savininkų. Anot ieškovo,
> >> >> gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų interesai skirtingi; turėdami
> >> >> absoliučią balsų daugumą, gyvenamųjų patalpų savininkai primeta savo valią
> >> >> negyvenamųjų patalpų savininkams.
> >> >> 4. Ieškovo teigimu, CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos yra pakankamas
> >> >> teisinis pagrindas priimtam apeliacinės instancijos teismo sprendimui.
> >> >> 5. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto kadastro
> >> >> nuostatuose ir STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkoje“
> >> >> nereglamentuojamas negyvenamųjų patalpų naudingojo ploto skaičiavimas (CK
> >> >> 4.82 straipsnio 3, 5 dalys). Dėl to ieškovo negyvenamųjų patalpų naudingąjį
> >> >> plotą reikėtų skaičiuoti analogiškai gyvenamosioms patalpoms, t. y.
> >> >> neįskaičiuojant rūsio ploto, ir nuo taip apskaičiuoto ploto turėtų būti
> >> >> skaičiuojami visi mokesčiai.
> >> >> Išplėstinė teisėjų kolegija
> >> >> k o n s t a t u o j a :
> >> >> IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
> >> >> Dėldaugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios
> >> >> dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendruoju
> >> >> turtu susijusias išlaidas
> >> >> Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų
> >> >> asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo
> >> >> disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo
> >> >> ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar
> >> >> keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji.
> >> >> Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti,
> >> >> naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK
> >> >> 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai
> >> >> bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės
> >> >> teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai
> >> >> nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės
> >> >> teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės
> >> >> ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės
> >> >> objekto savininkų, kaip jis pats ( bendraturčių), naudai.
> >> >> Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių
> >> >> sureguliavimo režimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus
> >> >> „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos
> >> >> reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės
> >> >> teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis
> >> >> bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.
> >> >> Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios
> >> >> dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos,
> >> >> pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros,
> >> >> sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės
> >> >> teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 5
> >> >> dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe
> >> >> (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos –
> >> >> pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai,
> >> >> stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų
> >> >> apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė
> >> >> įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos,
> >> >> elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros,
> >> >> vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai,
> >> >> televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens
> >> >> ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė
> >> >> įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie
> >> >> objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams
> >> >> nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo
> >> >> inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų
> >> >> asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo
> >> >> laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai,
> >> >> pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems
> >> >> patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Daugiabučio gyvenamojo namo
> >> >> butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį
> >> >> turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).
> >> >> Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo
> >> >> bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75
> >> >> straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises –
> >> >> valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų
> >> >> bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK
> >> >> 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis
> >> >> reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma
> >> >> grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos
> >> >> principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių,
> >> >> protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių
> >> >> priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo
> >> >> butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).
> >> >> Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės
> >> >> nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 3
> >> >> straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
> >> >> išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje
> >> >> byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“ ir
> >> >> kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje
> >> >> R. K. v. 47-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt., bylos Nr.
> >> >> 3K-3-376/2009).
> >> >> Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad
> >> >> įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių
> >> >> negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei
> >> >> daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės
> >> >> objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste
> >> >> aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų
> >> >> savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti,
> >> >> tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio
> >> >> 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai
> >> >> apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas
> >> >> ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas,
> >> >> kurios bus skiriamos namui atnaujinti. DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte
> >> >> nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas
> >> >> išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra,
> >> >> remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus
> >> >> statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo
> >> >> naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje.
> >> >> Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir
> >> >> kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad
> >> >> buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas,
> >> >> todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su
> >> >> bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
> >> >> Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis
> >> >> civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB
> >> >> „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003); ieškovė, kaip
> >> >> daugiabučio namo bendraturtė, nėra atleidžiama nuo pareigos dalyvauti
> >> >> išlaikant bendrąjį turtą, šiuo atveju liftą, nes nėra vien tik teikiamos
> >> >> paslaugos vartotoja; ieškovės subjektinė teisė atsisakyti naudojimosi liftu
> >> >> paslaugų ir šiai daliai tenkančių išlaidų yra ginama, tačiau tai neturi
> >> >> įtakos jos, kaip bendraturtės, pareigoms, kurios kyla iš įstatymu jai
> >> >> suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo
> >> >> Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio
> >> >> 9 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. UAB „Karoliniškių būstas“ ir
> >> >> kt., bylos Nr. 3K-7-1/2003). Išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos
> >> >> kontekste konstatuoja, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio
> >> >> gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės
> >> >> nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis
> >> >> privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei
> >> >> bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų
> >> >> būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai
> >> >> nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių
> >> >> daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio,
> >> >> kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.
> >> >> Pagal nurodytą bendrąją taisyklę pareiga daugiabučio gyvenamojo namo
> >> >> bendraturčiams proporcingai apmokėti išlaidas atsiranda ir, pavyzdžiui,
> >> >> tokiu atveju, kai, esant būtinumui, yra naujomis pakeičiamos vienerios iš
> >> >> dvi ar daugiau laiptinių turinčio daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės
> >> >> durys. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai
> >> >> pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatyminių pareigų vykdymo
> >> >> priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui
> >> >> išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o
> >> >> kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti.
> >> >> CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal
> >> >> kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti
> >> >> išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su
> >> >> įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo
> >> >> ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar
> >> >> butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85
> >> >> straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad
> >> >> išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų
> >> >> nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų
> >> >> savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar
> >> >> viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių
> >> >> naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos
> >> >> įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351
> >> >> patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų
> >> >> namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo
> >> >> tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų
> >> >> namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra
> >> >> privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių
> >> >> gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems
> >> >> valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal
> >> >> namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas).
> >> >> Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1)
> >> >> reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų
> >> >> savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo
> >> >> ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos;
> >> >> saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos
> >> >> išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenam