Jeigu tu dėl šūdniekių taip pirsčiosi, tai ble nesmagus gyvenimėlis nusimato... mano vaikas, jei ką, irgi buvo išsiritęs iš lovelės naktį. Padarėm išvadas ir iš karto nuleidom dugną žemiau. Kaip tu ruošiesi nusaugodi vaiką visą laiką? va pvz. sūnus sugebėjo į virtuvinio komplekto lentynėlės kampą atsitrenkt - prasikirto antakį. Dabar turi gražų randelį. O ką darytum su tokiu vaiku, kuris, rodos, ir tesugeba sau bėdų prisidaryt? Vat turim šeimoje tokią padykusią mergičką - nu nenuspėjama visiškai. Eina, lygioj vietoj sugeba koja užkliūt ir parkrist, kelius nusitarkuot ir t.t. ir pan. :) Apie ką mes čia? a, apie šunis. Tai jų nereikia bijoti ir pažinti, o jei nori bijoti, tai tiesiog vengti vietų, kur jų gali būti. Tavo pasirinkimas. Be priežiūros vaikų prie šunų neprileidžiam, bet ir neskiepijam vaikams baimės šunims. Į ką aš noriu suvesti? ogi į tai, kad šuo yra potenciali grėsmė, eilinė, kaip ir visa eilė kitų. "Trolis" <Trolis@misk.as> wrote in message news:i4dh4t$hc6$1@trimpas.omnitel.net... > Ne dėl aistors šunis žudyt aš ten šunis noriu šaudyt kaip tu čia išvertei. > Kartą, naktį, vaikas sugebėjo iškrist iš lovelės, kur atrodė neįmanoma. > Pasisekė ir iškrito ne ant grindų, o į mūsų lovą. Bet nors tai buvo prieš > du mėn, bet vistiek naktimis dar kartais okinėju ir per miegus vaiką > gaudau, nors jam nieko ir nenutiko. > > Istorija kilo, nes iškilo toks klausimas, kuris bus galbūt niekad nebus > neaktualus, bet aš toks žmogus, kad stengiuosi savo klausimas surast > atsakymus. Net ir hipotetinius.