tai gal restoranas virejui moka 100 kart daugiau?
padavejui 50 kart daugiau ?
uz patalpu nuoma moka 100 kart daugiau ?
reklamai isleidzia 100 kart daugiau ?
vat ir gaunasi, kad iskepes tuos pacius 10 kotletu , restoranas sukuria 100
kartu didesni BVP negu bariukas skylej.
nes aplink restorana visa ekonomika sukasi, o bariukas itakos neturi.
"Fred" wrote in message news:j1pij0$unn$1@trimpas.omnitel.net...
Jusu mintyse yra teisybes, be abejo. Bet jei sudeti turtinguju valstybiu
skolas, jos virsys ju BVP suma. Pasaulis yra uzdara sistema, kazkas tas
skolas turi tempt. Stai ir klausimas, kas tempia tas turtinguju valstybiu
skolas?
Lyginciau turtinga valstybe su restoranu didmiescio prestizineje
centrineje gatveje, o neturtinga - su bariuku to didmiescio priemiescio
gatveleje. Produktus perka mazdaug vienodom kainom, taciau pirmasis parduoda
100 kartu brangiau, nei antrasis. Ir, neziurint i tai, restoranas vis
neisbrinda is skolu, virsijanciu jo pelna, o bariukas sau daro nedideli
pelna ir neturi rimtu skolu. Paradoksaliai skamba kazkaip ...
Be abejo, as toli grazu ne ekonomistas, tiesiog eilinis stomatolochas,
todel galiu kazka suprasti neteisingai, taciau yra didelis noras meginti i
tai gilintis. Dekingas uz idejas, kurios padeda tai daryti!
-- "Vasaris" <none@none.none> wrote in message
news:j1pe9j$pt7$1@trimpas.omnitel.net...
> "Fred" <fred@takas.lt> wrote in message
> news:j1p9nf$jph$1@trimpas.omnitel.net...
>> Gal konkreciai JAV Zimbabvei ir neskolinga, bet 20-30 turtingiausiu
>> saliu gyvena taip turtingai ir gerai del to, jog likusios 200 nelabai
>> turtingu saliu aria toms turtingoms salims. Jie dirba savo pragyvenimui
>> uzsidirbt, va tik beda, kad daugumas nesupranta, kad tuo darbu jie
>> aprupina ne tik save, bet ir turtingasias salis. Kito paaiskinimo as
>> neturiu ziuredamas i skaicius, kurie rodo, jog turtingos salys,
>> parduodamos ta pacia paslauga ir produkta brangiau, nei ta daro
>> neturtingos bei pirkdamos is biednu "papigiai", vis tiek sugeba tureti
>> skolas, virsijancias ju BVP, o biednos salys, parduodancios nebrangiai
>> bei pirkdamos salyginai brangiai, sugeba tureti mazesnes skolas ...
>> Gal turit kitu paaiskinimu?
>
> Be abejo. Turtingosios šalys yra turtingos todėl, kad jos dirba
> našiau/išmaniau/taupiau/gudriau/mažiaubiurokratiškiau ARBA yra politiškai
> rimtai kontroliuojamų naudingųjų išteklių, kurie gali būti eksportuoti
> kaip užskaita. O tuo tarpu kokia Nigerija su tavo nuorodoje pateikta 5%
> skola nuo BVP paprasčiausiai negali garantuoti savo darbo metodais,
> politine ir pilietine sistema, kad daugiau negu tuos 5% gražins. Jeigu
> būtų koks nors paslėptas kreditingumo pasitikėjimas Nigerija, kuris
> neišnaudotas virš dabartinių 5%, momentaliai tenai pritekėtų kapitalo. O
> galbūt kokia nors Grenlandijai ir išvis nereikia to kapitalo, nes tokios
> klimatinės ir gyvenimo būdo sąlygos. Arba toks Liuksemburgas su savo
> mokesčių rojumi gali atsipūtęs būti dėl skolinimosi rezervo pertekliaus -
> ką ir rodo jo skolos/BVP santykis.